Netylant skirtingoms versijoms, kad Rusija gali per 6 mėnesius sukaupti pajėgumų užpulti Baltijos šalis arba užpulti NATO Rytų flangą po 5 metus, Lietuvos ekspertai ramina, jog tokios versijos keliamos tik sąlygomis, kurių šiuo metu esą neturime. Taip pat vardija Rusijos ketinimus, kuriuos tiksliai žino.
Kaip Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė socialiniuose tinkluose rašė apie Estijos buvusio ginkluotųjų pajėgų vado progznozes, esą Rusija per šešis mėnesius gali sukaupti pakankamai karinių pajėgumų, kad galėtų pradėti agresiją prieš Baltijos šalis.
„Jis baiminasi, kad tokiu atveju JAV reakcija gali būti pavėluota: „Kažkuriuo metu, kai grėsmė bus akivaizdi, Donaldas Trumpas pasakys nesijaudinkite, aš neleisiu kilti šiam karui. O kai jis supras, kad tai jau nebe jo rankose, karas jau kelias dienas tęsis“, – cituoja M. Heremą F. Šimaitytė.
Danijos žvalgybos vertinimu, Rusija vykdo esminę kariuomenės reformą ir jei Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis per ateinančius 5 metus, Rusija gali pradėt plataus masto karą į Rytų flangą.
Šios versijos iškeltos tokiu atveju, jeigu būtų atsisakytą sankcijų Rusijai arba jeigu būtų sudaryta Rusijai palanki taika su Ukraina.
Versijų su datomis esą yra per daug: „Rusija ir dabar gali užpulti NATO valstybę“
Tokių versijų kontekste L. Kojala teigia, jog svarbiausias uždavinys NATO aljansui yra stiprinti atgrasymą.
„Esminis scenarijus yra atgrasyti priešininką parodant, kad bet koks bandymas taikytis į NATO valstybę sulauktų tiesiog neproporcingai triuškinančio atsako Rusijai ir jos režimui. Šia prasme tikrai yra ką veikti. Pirmiausiai, remiant Ukrainą ir, aišku, investuojant daugiau į gynybą Europoj“, – patikino RESC direktorius.
Tačiau ragina aklai nepasitikėti tokiomis prognozėmis, mat prielaidų gali būti įvairių ir ekspertai taip pat vertina pagal savo įsivaizduojamą scenarijų, kaip elgsis viena ar kita pusė.
„Tų datų, manau, viešoje erdvėje yra šiek tiek per daug. <…> Savaime tai nereiškia, kad dabar tiksi laikrodis ir būtinai po 5 metų Rusija kažką darys, Rusija ir dabar gali užpult NATO valstybę, tą galima daryt labai įvairiomis priemonėmis.
Bet mes turbūt suprantame, kad tas skaičiavimas yra pagrįstas ir Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje ir jos eiga, ir tuo, kaip vakarai yra pasirengę atsakyti į įvairias Rusijos keliamas grėsmes“, – L. Kojala.
Tiesa, pabrėžia, kad geopolitinė situacija artimiausiu metu veikiausiai negerės, net jei bus įsivertinta, kad puolant NATO šalį, Rusija pultų branduolinį ginklą turintį aljansą. Pastarasis atvejis esą jau būtų „visai kita istorija“ lyginant su nebranduolinės valstybės Ukrainos užpuolimu.
Ažubalis išdėsto, ką iš tiesų žinome apie Rusijos ketinimus
Audronius Ažubalis antrina, kad grėsmingos versijos Baltijos šalims, ypač pateikiant be konteksto, kelia žmonių paniką.
Todėl pamini tik tai, kas, jo manymu, tikrai aišku – Rusija turi tikslą padidinti savo kariuomenę iki pusantro milijono žmonių ir atkurti strateginius pajėgumus.
„Bet, kita vertus, jiems reikia atkurti, atstatyti savo strateginius pajėgumus, o strateginiai pajėgumai ir atsargos yra milžiniški skaičiai. Tai yra sandėliai, tai yra logistika“, – kodėl tokie procesai užtrunka, paaiškina jis.
Spekuliuoti, kada Rusija imtųsi veiksmų, A. Ažubalis nesiryžta, bet atkreipia dėmesį į Europos NATO narių iniciatyvą.
„Kada ir kokiomis sąlygomis Rusija gali tai padaryti, nežinau, bet aš žinau vieną dalyką, kad Europos NATO narės savo išlaidas gynybai padidino 40-čia proc. per 2,5 metų, tai nėra blogas skaičius.
Jeigu dar amerikiečiai paspaus, dar pasukinės švelniąsias rankeles tų, kurie mėgsta gerti kokteilius ir žiūrėti tik į saulėlydį kur nors į Ibizoje, tai, aš manau, rezultatai bus dar geresni“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras.
Tiesa, L. Kojala pažymi, kad Europos indėlio vis dar šiek tiek trūksta.
