Buvo pranešta apie skaudžią 32-ejų Kėdainių ūkininko Dainiaus Sabulio netektį. Žinia apie aktyvaus bendruomenės nario mirtį apskriejo žaibiškai ir ne vienas braukė ašarą dėl tragiško jauno žmogaus likimo. Vis tik skaudžiausia buvo našle likusiai Dainiaus žmonai Ievai, kuri liko viena auginti vos 3-ejų ir 5-erių judviejų sūnus.
Dainiui būtų suėję 33-eji, dėl to, norėdama pagerbti mylimo vyro atminimą, Ieva sutiko atverti savo namų duris ir pasikalbėti apie visą Lietuvą sukrėtusią netektį.
Ji atskleidė, kad kiekvieną dieną galvoja apie vyrą ir turi vieną ypatingą būdą kas mėnesį pagerbti judviejų meilės istoriją.
Niekada nepamirš lemtingos dienos
Iš pat pradžių su Ieva aptarėme jos ir Dainiaus pažintį. Prisimindama šiltas akimirkas pašnekovė pasakojo, kad jiedu susipažino 2011 metais per bendrus draugus. Tuo metu Ievai buvo 20 metų.
„Susipažinome su Dainiumi per jo klasiokus. Vieną gražią dieną vyko „vakarėlis“ mano tėvų namuose, kuriame aš pirmą kartą pamačiau Dainių.
Neilgai trukus pradėjome daugiau bendrauti ir neužilgo Dainius man pasiūlė draugauti. Nebuvau tam pasiruošus, bet sutikau ir nuo tos lapkričio 20 dienos nei sekundei nepasigailėjau šito priimto sprendimo“, – šypsosi Ieva, pasakodama apie judviejų pažintį ir draugystės pradžią.
Ji pridėjo, kad jiedu susituokė 2017 metais, o šių metų gegužės 20 dieną būtų minėję jau 8 metus santuokoje.
Vis tik 2024 metų rugpjūčio 25 dieną viskas apsivertė. Tuo metu Ieva su Dainiumi ir vaikais išvyko praleisti pelnyto poilsio savaitgalio prie ežero, o nelaimingo atsitikimo metu vyras nuskendo.
Ieva pasakojo, kad šią akimirką prisiminti be proto sunku, dėl to nenorėjo daug atvirauti apie smulkmenas. Vis tik ji pridėjo, kad tuo metu įprastu atrodęs gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Liko viena su ūkiu ir vaikais
„Buvo labai sudėtinga. Gyvenau, atrodo, standartinį gyvenimą – šeima, vyras, darbai, namai. Iš tikrųjų, anksčiau aš dirbau, bet kai gimė vaikai pasiėmiau atostogas, o po to ir likau auginti vaikų, padėjau Dainiui ūkyje.
Tada kaip atominė bomba nukrito šis įvykis ir per dvi minutes viskas pasikeitė. Likau viena su vaikais, su savimi, su ūkiu. Dabar laiko paroje, atrodo, neužteka dėl darbų ir visko, norisi, kad para turėtų 28 valandas“, – apie savo savijautą kalbėjo Ieva.
Galima tik įsivaizduoti, su kokiais išbandymais susidūrė Ieva. Ji pasakojo, kad buvo ir tebėra beprotiškai sunku prisitaikyti prie naujos realybės.
„Iki šiol negaliu patikėti, neįsisavinau, kad yra kaip yra ir kitaip nebus niekada. Man nesuvokiamas dalykas, kad taip atsitiko ir taip bus“, – graudinosi žmona.
Pasiteiravus, kaip 3-ejų ir 5-erių sūneliai išgyveno tėčio netektį, Ieva pasakojo, kad jiems nebuvo lengva.
Ji taip pat pasidalijo skauduliu, kuris guli ant širdies, – kadangi vaikai dar maži, baisu, kad prisiminimai apie tėtį iš vaikystės bus blankūs.
Kiekvieną dieną ilgisi Dainiaus
Pasiteiravus Ievos, ar kasdienybėje ji dažnai prisimena vyrą, žmona tikino, kad visuomet apie jį galvoja.
„Nėra nė vienos dienos, kad apie jį nepagalvočiau… Esu čia, kur jis buvo, tai kiekviename žingsnyje jis yra. Ten, kur gyvenu, tai, ką darau, kuo kvėpuoju, yra ir jis šalia.
Kiekviename centimetre aš jį prisimenu. Tie prisiminimai yra visur“, – ašaras braukė Ieva.
Pašnekovė ne tik pati galvoja apie savo vyrą, tačiau taip pat iš paskutiniųjų stengiasi apie tėčio buvimą priminti vaikams. Ji pasakojo, kad kiekvieną dieną jie pasikalba apie tai, ką nuveikė, kol tėtis buvo šalia.
Ieva pasakojo, kad vaikai į tai reaguoja įdomiai, dėl to dar nėra aišku, kaip netektis juos paveiks ateityje. Visgi, labiausiai šiuo metu Ievos šeimai padeda jos tėvai ir brolis.
„Mano tėvai labai padeda su vaikais, jie pabūna su jais, kai aš nespėju. Mano vaikai berniukai, tad jiems labai reikia vyro. Dainiaus tėvelis jau du metus miręs, tad iš vyrų likęs tik mano tėtis.
Jis labai jiems imponuoja, abu tėvai labai padeda. Jiems svarbus diedukas, jie labai prisirišę prie jo. Mano tėtis tai supranta, bando bent šiek tiek kompensuoti Dainiaus nebuvimą“, – padėka dalijosi Ieva.
Ji taip pat pridėjo, kad kasdienybėje niekaip neišsiverstų be ilgus metus jų ūkyje dirbančių Ramūno ir Justino, aplinkinių ūkininkų bei įvairių įmonių agronomų. Ieva pasakojo, kad be jų būtų kaip be rankų, nes po vyro mirties šie žmonės nepaliko jos vienos.
Turi ypatingą būdą pagerbti vyro atminimą
Šiandien, vyro gimtadienio metu, Ieva keliaus su vaikais į kapines ir jie visi uždegs žvakutę mylimam tėčiui ir vyrui, sukalbės po jam skirtą maldą.
Dainius, pasak Ievos, visuomet yra gyvas jų atmintyse, o jo pagerbimas vyksta ne tik kapinėse. Tam, kad vaikai galėtų lengviau prisiminti tėtį, Ieva papasakojo apie vietą namuose, kurioje yra padėta Dainiaus nuotrauka ir kiekvieną rytą bei vakarą uždegama žvakutė.
„Čia toks kaip memorialas. Ten vaikai, kai padaro darbelius – besmegenį, kiaušinį ar nupiešia piešinuką, padeda juos tėčiui. Jiems, matyt, norisi fizinio kontakto“, – apie išskirtinę namų vietą pasakojo Ieva.
Pasiteiravus, kaip ji pati išreiškia savo pagarbą vyro atminimui, žmona pasidalijo labai asmeniška, tik jos ir Dainiaus tradicija.
Pašnekovė atskleidė, kad ji susijusi su jos ir Dainiaus meilės data – 20 diena. Ji pasakojo, kad tą dieną pradėjo draugauti su Dainiumi, jie taip pat tokią dieną susituokė.
„Dainius man visus tuos 13 metų, praleistus kartu, kiekvieno mėnesio 20 dieną dovanojo gėles. Man, žinoma, gauti gėlių būdavo labai smagu, bet ir jam, kaip vyrui, tai buvo svarbu, Jis taip parodydavo dėmesį ir meilę man ir šeimai.
O dabar aš kiekvieno mėnesio 20 dieną nunešu jam į kapus gėlių. Man svarbu prisiminti tai, kas tik mums buvo svarbu ir kas kelia šypseną ir šilumą širdy.
Esu dėkinga likimui, kad sutikau Dainių. Nieko gyvenime nekeisčiau. Dėkoju Dievui, kad turėjau galimybę net 13 metų praleisti kartu su šiuo nuostabiu Žmogumi“, – ašarą braukė ir pokalbį baigė Ieva.
