Į Seimo posėdžio darbotvarkę įtrauktas projektas, kuriuo siūloma panaikinti Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą, pranešė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė.
„Šis klausimas stumiamas po protesto mitingo prieš NT mokestį, kur stipriau susikaupė pykčio debesys prieš šią daugumą. Valdančiųjų akimis, jei kas geriau gali atsverti protestuotojų pyktį dėl mokesčių, tai nebent pakurstomas pyktis prieš Landsbergį. Primityvi, apgailėtina ir skaldanti iniciatyva“, – savo feisbuko paskyroje rašė M.Lingė.
Praėjusios kadencijos Seimas V.Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.
„Primintina, kad 2022 06 30 Seime priėmus AT pirmininko teisinio statuso įstatymą, 30 Seimo narių grupė iš opozicijos kreipėsi į Konstitucinį Teismą, siekdami pripažinti fakto konstatavimą antikonstituciniu.
Bandyta manipuliuoti, kad šiuo įstatymu V.Landsbergis prilygintas prezidentui, tačiau tai netiesa – įstatymu tiesiog užtvirtintas faktas – kad V.Landsbergis eidamas AT pirmininko pareigas vykdė šalies vadovo pareigas.
Konstitucinis Teismas net nepriėmė nagrinėti šio skundo ir 2023 04 26 jį grąžino pareiškėjams. Daugiau jokių teisinių bandymų paneigti faktą nebebuvo“, – dėstė jis.
Tačiau nauja Seimo dauguma, anot konservatoriaus, tai nori padaryti politiškai.
„Jau antradienį Seime liesis istorinio fakto neigimo ir menkinimo kalbos, nes dalies rinkėjų grupėje palankumo reitingus lengviau kurti tiesiog iš neapykantos konservatoriams.
G.Landsbergiui pasitraukus iš aktyvios politikos tokių lengvų progų sumažėjo, todėl reikia pasistengti, kaip į visuomenės priešinimo girnas įsukti Landsbergių pavardę.
Aktyviausiai prieš trejus metus prieš fakto konstatavimą reiškėsi R.Žemaitaitis, A.Širinskienė, P.Gražulis, D.Gaižauskas, A.Skardžius, V.Ąžuolas.
Pavykus paneigti vieną istorinį faktą, nereiškia, kad nebus bandoma paneigti kitų, įkandin protesto prieš nekilnojamojo turto mokestį nuo scenos skambėjusių minčių, kad Lietuva nėra nepriklausoma valstybė, Seimo nariai nerinkti, Lietuvoje nėra žodžio laisvės“, – aiškino M.Lingė.
„Jei daugumoje yra sveiko proto ir išminties, tokios iniciatyvos turi būti stabdomos, o ne skatinamos“, – pridūrė jis.
Įstatymo projektą parengė ir teikia Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys, parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas.
Aiškinamajame projekto rašte teigiama, kad „jokiais teisės aktais neturėtų būti siekiama sukurti ar pakeisti praeities istorinių faktų“.
„Juo labiau Seimas pagal Konstituciją neturi teisės nei aiškinti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo normų turinio, nei nustatyti naujų teisių šio negaliojančio teisės akto pagrindu.
Seimas taip pat neturi teisės sukurti naujų teisės normų, kurios būtų konkuruojančios ir nesuderinamos su galiojančios Konstitucijos nuostatomis inter alia Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalimi („Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas“).
Deja, šio projekto iniciatorių nuomone, būtent tai ir buvo padaryta priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą“, – teigiama rašte.
