Pacientai šokdina greitąją pagalbą pagal savo pageidavimus. Medikams tenka skubėti į iškvietimus ir dėl kosulio, ir tam, kad pacientus sušildytų. Kyla ir konfliktų dėl ligoninių – greitosios automobiliai skrieja per visą miestą, nes pacientai nori būti gydomi tik konkrečioje ligoninėje. Tokia situacija alina medikus ir švaisto mokesčių mokėtojų lėšas. Sveikatos apsaugos ministrė teigia, kad gyventojus reikia šviesti, tačiau medikai ragina už nepagrįstą iškvietimą pacientui išrašyti sąskaitą.
Sirenos, skubėjimas, kova dėl gyvybės – taip įsivaizduojame greitosios pagalbos kasdienybę, tačiau realybė ne visada tokia.
„Įsimintiniausias atvejis buvo tada, kai kvietė, nes bloga – temperatūra. Iškvietė prie centrinės poliklinikos dėl to, kad poliklinika nedirbo pusę valandos, ir kvietė tiesiog pasišildyti“, – pasakojo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos medikė Jelena Ana Jaševskaja.
Greitosios automobiliai braunasi per kamščius į kitą miesto galą, nes pacientas nenori gydytis ten, kur siūlo medikas – pageidauja kitos ligoninės. Dėl to kyla ir konfliktų.
„Primygtinai reikalauja, kelia balsą, tampa agresyvus, grasina skundais, sveikatos ministrais, o juos ar pažįsta, ar ne, neaišku. Kartais, nesiveliant į konfliktą, paprasčiau nuvežti negu ginčytis“, – aiškino J. A. Jaševskaja.
LNK stop kadras
Skubi pagalba žmogui, kuriam nenutiko nieko rimto, apnuogino sveikatos sistemos problemas. Į greitąją žiūrima kaip į nemokamą taksi, nes tikimasi greičiau patekti pas gydytoją.
„Pas kardiologą reikia laukti tris mėnesius, ir žymiai lengviau pasakyti, kad turi problemų su širdimi, išsikviesti greitąją ir gauti kardiologo konsultaciją“, – tvirtino Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis.
„Pageidavimų koncertą be rimtos priežasties tikrai reikėtų sustabdyti“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Ar atvejis rimtas, ar ne, pirmiausia stengiasi išsiaiškinti greitosios dispečerinė. Apie dešimtadalį skambučių ji atmeta – medikai neatvyksta.
„Dispečerinė visoje Lietuvoje gauna 2100 skambučių, iškvietimų, o greitoji medicinos pagalba išsiunčiama 1800 kartų“, – sakė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas.
D. Labučio / ELTA nuotr.
Tačiau per telefono ragelį įvertinti tikrąją paciento būklę pavyksta ne visada. O tokia situacija alina medikus ir tuština mokesčių mokėtojų kišenes.
„Šita papildoma funkcija labai imli resursams – tiek žmogiškiesiems, tiek kurui, automobiliams“, – aiškino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
„Žmonės, kurie pradeda dirbti greitojoje pagalboje, kai susiduria su tokiomis situacijomis, praranda motyvaciją“, – sakė T. Bagdonas.
Sveikatos apsaugos ministrė siūlo žmones edukuoti, kad šie nebešokdintų greitųjų.
„Pacientų sveikatos raštingumo didinimas ir atsakomybės prisiėmimas bei suvokimas, kad greitoji medicinos pagalba nėra išorinė, o mūsų visų pačių išlaikoma tarnyba“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
„Ar valstybė, ar Sveikatos apsaugos ministerija ką nors daro, kad būtų šviečiama visuomenė?“ – klausia Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.
A. Ufarto / ELTA nuotr.
Medikė mano, kad vien švietimo nepakanka. Kai žmogus sąmoningai piktnaudžiauja, jis turi jausti atsakomybę.
„Būtų pamoka, kai prašo pavežti iki namų arba į artimesnę ligoninę, kad būtų kuo arčiau grįžti namo“, – teigė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos medikė.
Dalis valstybių jau pasirinko griežtesnį kelią. Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje pacientams išrašoma sąskaita už nepagrįstą iškvietimą. Suma svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
„Už nepagrįstą iškvietimą pacientas sumoka 70 eurų. Gydytojas ar paramedikas, kuris atvyksta, nedalyvauja, tik surašo anketoje, kad šis kvietimas buvo pagrįstas arba nepagrįstas“, – aiškino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.
„Nežinau, ar botago principu pasieksime rezultatų, turime apsaugoti tiek vieną, tiek kitą pusę, griežtai reglamentuodami algoritmą“, – sakė Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas.
LNK stop kadras
Medikų sąjūdis sako, kad savo pažadų atlikti auditą neįgyvendina ir politikai. Prieš pusantrų metų įkurta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba patiria nuostolių, skundžiamasi ir darbo krūviais.
„Turime duobę, didelę bėdą – tai dabar tik žada. Visą laiką statome vežimą prieš arklį, o reformas reikia paruošti“, – aiškino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.
Pasak tarnybos atstovo, pernai jie patyrė poros milijonų eurų nuostolių.
