Vis daugiau žmonių Lietuvoje draudžia savo būstus, siekdami apsisaugoti nuo netikėtų nelaimių ir finansinių nuostolių. Tačiau daugelis net nesusimąsto, kad jų atsakomybė dažnai nesibaigia ties buto durimis. Bendro naudojimo patalpos ir kita bendra nuosavybė taip pat yra jų rūpestis – kilus žalai, už ją gali tekti atsakyti patiems gyventojams.
Nepaisant to, kad daugiabučių namų administratoriai prižiūri bendrąsias erdves ir užtikrina jų priežiūrą, tai nereiškia, kad gyventojai yra visiškai apsaugoti nuo galimų nuostolių.
Jei žala atsiranda dėl gedimų bendro naudojimo objektuose (tai gali būti vamzdžiai, laidai, balkonai, laiptinės, stogai ir pan.) gedimo, atsakomybė dažnai tenka patiems savininkams, nepaisant to, kad juos prižiūri administratoriai.
Taigi kaip iš tikrųjų veikia atsakomybė daugiabučiuose ir kodėl vien asmeninio būsto draudimo gali nepakakti?
Nuostoliai gula ant gyventojų pečių
Štai bene didžiausia daugiabučius Lietuvoje administruojanti įmonė „Mano būstas“ pasidalijo, kad jų administruojamuose daugiabučiuose įvairios žalos fiksuojamos kasmet, o dažniausiai jas padengti tenka patiems gyventojams.
„Kiekvienais metais mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose fiksuojamos įvairaus dydžio žalos bendrojo naudojimo erdvėse. Jos įvyksta tiek dėl žmogiškojo faktoriaus, tiek dėl gamtos reiškinių (smarkios liūtys, vėjai ir kt.), o nuostoliai siekia nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų.
Daugeliu atvejų nuostoliai dėl tokių žalų gula ant visų namo bendraturčių pečių“, – nurodė įmonės Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis.
Tiesa, plačiau pakomentuoti, kokia atsakomybė yra administratoriaus, kuriam už paslaugas moka gyventojai, „Mano būstas“ atstovas atsisakė.
Reikia aiškaus mechanizmo
Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pažymėjo, kad pagal Civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra visų savininkų bendroji nuosavybė. Tai reiškia, kad visi butų ar kitų patalpų savininkai patys atsako už šiuos objektus proporcingai savo turimai turto daliai.
„Jeigu, pavyzdžiui, kilo gaisras ir jo priežasties nustatyti nepavyksta, atsakomybė už bendro naudojimo objektų atstatymą tenka visiems savininkams. Kitaip tariant, kaimynai apmoka nuostolius bendromis lėšomis, nes būstų savininkai – kolektyviai atsakingi už bendro naudojimo objektus“, – A. Čaplikas.
Draudimas yra vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti nuo nenumatytų išlaidų, tačiau būsto draudimas, kurį dažniausiai renkasi žmonės, dengia tik individualaus buto ar jo įrangos žalą, o bendro naudojimo objektai lieka be apsaugos.
Todėl, jei namą administruojanti įmonė nepasiūlė gyventojams sudaryti kolektyvinės draudimo sutarties, tuomet nelaimės atveju kilusią žalą gyventojams tenka padengti patiems.
„Norint apsaugoti nieko dėtų butų savininkų interesus, reikia nedelsti ir priimti atitinkamus politinius sprendimus tam, kad nuostoliai negultų ant gyventojų bei visų mokesčių mokėtojų pečių taip, kaip atsitiko Vilniaus Viršuliškių mikrorajone sprogusio daugiabučio atveju.
Namo atstatymas valstybei bei Vilniaus miesto savivaldybei kainavo virš milijono eurų. Šiandien tam reikia politinės valios sudėliojant aiškų bendro naudojimo objektų draudimo mechanizmą, kaip apsaugoti daugiabučių namų gyventojus nuo tokių nelaimių“, – atkreipė dėmesį A. Čaplikas.
Pasak jo, privalomojo draudimo bendroms erdvėms praktiką jau seniai taiko Vakarų valstybės, todėl norint apsaugoti save ir savo turtą, tokiu pavyzdžiu esą reikėtų pasekti ir Lietuvai.
„Vakarų valstybėse tokia praktika jau seniai taikoma ir niekam nekyla abejonių nesidrausti. Juk kažkada ir privalomasis civilinis automobilių draudimas atrodė kaip utopija, tačiau dabar kelyje sunkiai rasime tokio neturintį.
Svarbiausia – suprasti, kad bendras turtas reiškia bendrą atsakomybę, o draudimas – tai ne išlaidos, o apsauga. Nelaimių nesuplanuosime, bet galime padaryti viską, kad nuo jų apsaugotumėme tiek save, tiek savo turimą turtą“, – pabrėžė A. Čaplikas.
Įvedus privalomąjį draudimą neliktų abejonių
Būsto rūmų prezidentas pripažįsta, kad bendrųjų patalpų draudimo klausimas Lietuvoje tik pradedamas aptarinėti, todėl iki pokyčių gali laukti ilgas kelias.
„Tai yra visiškai nauja tema. Mes ją patys pradėjome nagrinėti, kai buvo visokių didesnių nutikimų. Kol kas dar niekas šitų dalykų nedraudžia, ne visi net savo butus draudžia“, – dalijosi A. Čaplikas.
Jis taip pat pridėjo, kad šių pokyčių anksčiau ar vėliau imtis reikės, nes dabar galiojanti tvarka nėra teisinga visų atžvilgiu.
„Kai įvyksta labai didelės nelaimės gyventojai tiesiog neturi tokio biudžeto, kad galėtų sumokėti. Tada turi kompensuoti savivaldybė ir vyriausybė iš biudžeto. Mano nuomone, tai yra neteisinga. Gyventojai turėtų draustis ir įvykus nelaimei tuo rūpintųsi draudimo bendrovės“, – įvardijo vyras.
A. Čaplikas mano, kad privalomojo daugiabučių namų bendrųjų patalpų draudimo įvedimas atneštų vien tik privalumus, nes įvykus nelaimėms neliktų jokių abejonių, kas yra atsakingas.
„Visos problemos nelaimės atveju daug lengviau išsispręstų. Tačiau čia yra politikams klausimas, nes jie turi koreguoti įstatymus norint tokių pokyčių. Mes tikrai būtumėm už privalomą draudimą“, – teigė Būsto rūmų prezidentas.
Vyras pasidalijo, kad mėgino apskaičiuoti, kiek maždaug tokia paslauga galėtų kainuoti. Kartu su specialistais atlikti skaičiavimai parodė, kad priklausomai nuo namo ir būtų skaičiaus jame, vidutinė tokio draudimo kaina butui būtų nuo 17 iki 20 eurų metams.
