Šią savaitę Lenkijos Varšuvoje vyko viena didžiausių konferencijų apie šalies ir visos Rytų Europos saugumą – „Defence24Days“. Tai galėjo būti dar vienas renginys, skirtas „pokalbiams ir išsiskirstymui“, kuris galiausiai paskęstų informacijos sraute.
Tačiau atrodo, kad šis renginys tapo signalu:
NATO rytinis flangas, vadovaujamas Lenkijos, rimtai ruošiasi tiesioginiam karui su Rusija.
Ir jis gali įvykti daug anksčiau nei po penkerių metų, kaip prognozuoja žvalgybos bendruomenės.
Įdomu, kad tokie signalai pasirodo dienomis, kurios vieniems yra atminties, persvarstymo ir istorinės sąmonės akimirkos, o kitiems Maskvoje – proga iškraipyti tiesą, išvežti į aikštę krūvas technikos ir dar kartą parodyti pasauliui savo beprotybę.
Lenkija gynybai skiria didžiausią BVP procentą iš visų sąjungininkų.
„Rusijos grėsmė yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Ir tai nėra bandymas ką nors įbauginti, nes mes visi matome, kaip veikia Rusija, kokia yra jos strategija: pirmiausia dezinformuoti, meluoti, manipuliuoti, įsiskverbti į įvairias sritis, pulti vis naujas teritorijas“, – pareiškė Lenkijos gynybos ministras Vladislav Kosiniak-Kamysz.
Dezinformacija, melas ir Maskvos kiberoperacijos – tai, su kuo Varšuva susiduria šiuo metu.
Šalis rinks naują prezidentą, ir kalbama apie beprecedentinius Rusijos bandymus kištis į visų politinių jėgų – pro vakarietiškų, antieuropietiškų, antiukrainietiškų – reikalus be išimties.
Rusijos specialiosios tarnybos moka lenkams už tautiečių verbavimą dezinformacijos platinimo tikslais.
Panašūs Maskvos scenarijai buvo išbandyti Moldovoje ir Rumunijoje.
„Nuo atakų prieš Lenkijos rinkimų erdvę iki kibernetinių smūgių kritinei infrastruktūrai, siekiant paralyžiuoti valstybę – ne per dideles įmones, o per vandentiekį, šiluminės elektrinės, vietos administraciją, t. y. ten, kur pilietis susiduria su valstybe.
Rusija veikia atvirai. Jos karinė žvalgyba GRU daugiau nei dvigubai padidino aktyvumą Lenkijos atžvilgiu.
Jie mato mus kaip tikslą“, – savo ruožtu pareiškė skaitmeninimo ministras Kšištof Gavkovskis.
Kaip į tai reaguoja lenkai?
Gynybai skiria daugiau pinigų nei bet kuri kita Europos šalis.
Šių metų planas – 4,7 % BVP. Beveik 50 % jau skirtų lėšų skiriama kariuomenės modernizavimui ir pertvarkymui.
Tai absoliutus šalies rekordas.
Viena iš pagrindinių užduočių – Baltijos jūros, kuri yra potenciali karinės eskalavimo arena, apsauga.
Tuo pačiu metu dronai, dirbtinis intelektas, naujausios technologijos – tai, ko šalis labiausiai mokosi iš Ukrainos kariuomenės.
Vyriausybė rengia ir civilius gyventojus.
Artimiausiais mėnesiais keliuose Lenkijos miestuose vyks aštuonių valandų trukmės mokymai, kuriuos ves geriausi šalies kariniai instruktoriai.
Programoje – šaudymas, granatų metimas, pirmosios medicininės pagalbos teikimas lauko sąlygomis, išgyvenimas gamtoje, slėptuvių įrengimas, reagavimas į pavojaus signalus ir daug kas kita.
Viešų ir privačių pokalbių metu Lenkijos pareigūnai nuolat kartoja, kad jų šalis yra „frontinė“ ir jai gresia didžiausias pavojus.
Žinoma, ukrainiečiams tokie pareiškimai atrodo šiek tiek ciniški ir perdėti. Tačiau kaimynai tuo tiki ir jaučia poreikį užkirsti kelią blogiausiam scenarijui.
Keletas aukštų „Telegraf“ pašnekovų Lenkijoje išreiškia panašų susirūpinimą: potencialus karo Ukrainoje įšaldymas gali tapti „kvietimu“ Putinui agresijai ateinančiais metais.
„Tik dabar Rusija bus labiau patyrusi ir dar žiauresnė“, – prognozuoja vienas iš pašnekovų.
Geopolitinė situacija taip pat nesuteikia pasitikėjimo ateitimi: JAV atsisako pasaulio policininko vaidmens, kuris galėtų apsaugoti silpnesniuosius.
„Jei JAV ‚plaunasi rankas‘ nuo Ukrainos, tai netrukus toks pats požiūris bus taikomas ir Europai“, – mano vienas iš Lenkijos diplomatų.
Taip pat kalbama apie tam tikrą Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių atsiribojimą nuo tų, kurie tiesiogiai ribojasi su Rusija ir jos satelite Baltarusija.
Tačiau iš šios situacijos yra išeitis: Lenkija vienija jėgas su Baltijos šalimis, Kroatija, Rumunija, Pietų Korėja, kad kartu plėtotų galimybes.
Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Varšuva dislokavo gautus Pietų Korėjos tankus K2 už kelių kilometrų nuo Rusijos Kaliningrado srities – galingo militarizuoto anklavo.
Tai labai reikšmingas signalas agresoriui.
Sudarydama šalutines sąjungas, Lenkija yra viena iš vienybės Šiaurės Atlanto aljanse ir ES šalininkių: daugiau išlaidų gynybai, daugiau bendrų pirkimų, daugiau koordinavimo.
Žinoma, pagrindinis bet kurios taikos šalies gynybos strategijos tikslas šiuo metu yra sulaikyti, kad ateityje nereikėtų patirti karo išlaidų, kurios žymiai viršytų investicijas į kariuomenę.
Reikia padaryti taip, kad potencialus priešas neturėtų noro pulti.
Atrodo, kad Lenkijos pavyzdys turėtų būti pavyzdžiu kitiems.
