Derybose Stambule Rusijos delegacija pareikalavo, kad Ukraina atitrauktų savo kariuomenę iš keturių okupuotų sričių – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono. Šie reikalavimai buvo pristatyti kaip būtina sąlyga bet kokiam ugnies nutraukimui.
Tokie teiginiai šokiravo net labiausiai diplomatinėse derybose užgrūdintus stebėtojus – tai buvo vadinama absurdiškais, realybės neatitinkančiais ir iki šiol neaptartais siūlymais.
Derybos virto beprasmišku monologu
Ukrainos deputatas Jaroslavas Železniakas lakoniškai apibendrino rezultatą: „Tai retas atvejis, kai mūsų žmonės viską padarė teisingai, o partneriai viską suš***.“ Jo teigimu, Ukraina pasiruošusi konstruktyvioms diskusijoms, bet ne diktatui iš agresoriaus pusės.
Pasak šaltinių, Rusijos atstovai ne tik reikalavo teritorinių nuolaidų, bet ir siūlė „saugumo zoną“ Sumų srityje, grasindami ją okupuoti, jei Ukraina nesutiks.
Derybos kalbėtos rusiškai – vertėjas liko be darbo
Nepaisant to, kad dalyvavo vertėjas, derybos vis tiek vyko rusų kalba. Pasak kai kurių šaltinių, ukrainiečių delegacija pasirinko naudotis vertėjo paslaugomis tik formaliai – tačiau faktinis bendravimas vyko rusiškai.
Tokį pasirinkimą kritikavo kai kurie politikai, teigdami, kad net simboliniai dalykai, tokie kaip kalba, yra reikšmingi šio karo kontekste.
Vakarai kritikuoja – reikalavimai atitrūkę nuo realybės
Tiek „The Telegraph“, tiek „Axios“ citavo šaltinius, teigiančius, kad Rusijos siūlymai „gerokai viršijo“ bet kokias iki tol derybose aptartas ribas. Tai – ne konstruktyvus derybinis procesas, o ultimatumas, kurio priimti Ukraina neketina.
Tuo pat metu, pasak Ukrainos diplomatų, toks Kremlius žingsnis aiškiai parodo, kad jis nesiekia realaus taikos susitarimo, o tik nori pademonstruoti jėgą ir išlaikyti spaudimą derybų partneriams.
