Rusijos valdžia baiminasi, kad antroje metų pusėje naftos rinkoje susidarys perteklinė pasiūla, kuri lems tolesnį kainų kritimą. Apie tai Reuters pranešė šaltinis, susipažinęs su derybų eiga OPEC+ kartelyje, kurio narė yra Rusija.
Paskutiniame posėdyje, birželio pradžioje, OPEC+ susitarė padidinti gavybą 411 tūkst. barelių per dieną, o atsižvelgiant į panašius sprendimus gegužę ir balandį – 1,2 mln. barelių per dieną. Iki metų pabaigos aljansas planuoja į rinką išleisti 2,2 mln. barelių naujų kasdieninių tiekimų – tai rekordinis kiekis per 5 metus.
Rusija birželio susitikime pasisakė prieš gavybos didinimą, pranešė „Bloomberg“ šaltiniai ir patvirtino „Reuters“ pašnekovas.
Sprendimą prastūmė Saudo Arabija, į kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi su prašymu sumažinti naftos kainas.
Pagal naujas OPEC+ kvotas Rusija gavo teisę padidinti naftos tiekimą 262 tūkst. barelių per dieną.
Tačiau naftos gamintojai neskuba didinti gavybos, nes bijo kainų kritimo, rašo „Reuters“.
Nuo metų pradžios Brent nafta atpigo 12 %, o Rusijos Urals naftos kaina smuko 21 % – nuo 66 JAV dolerių už barelį sausio mėnesį iki 52 JAV dolerių gegužės mėnesį.
Po to ėmė trūkinėti biudžetas, kur kiekvienas ketvirtas rublis užtikrinamas iš žaliavų rentos: naftos ir dujų pajamos sausio–balandžio mėnesiais sumažėjo 12 %, o gegužę nuosmukis paspartėjo iki 34 %.
Vyriausybė skubiai perskaičiavo gegužės mėnesio biudžeto parametrus, remdamasi prognoze, kad naftos kaina bus 56 JAV doleriai už barelį, o ne iš pradžių planuota 69,7 JAV dolerio.
Valstybės Dūma priėmė pataisas, kuriomis sumažinamos išlaidos valstybinėms pramonės ir mokslo rėmimo programoms.
Pagal naujus skaičiavimus, dėl pigios naftos ekonomika neteks 30 mlrd. JAV dolerių valiutos pajamų, naftos ir dujų pajamos biudžete bus 2,6 trilijono rublių mažesnės nei planuota, o jo deficitas viršys pradinius skaičiavimus tris kartus – 3,8 trilijono rublių.
Rugpjūčio pradžioje, svarstant rugsėjo mėn. kvotas tarp OPEC+ šalių, gali kilti dar įtemptos diskusijos, sakė „Reuters“ analitikas Kirilas Bahtinas.
Tuo tarpu Rusija „neturi galimybės pasipriešinti Saudo Arabijos naftos gavybos didinimui, jei saudo arabai priėmė tokį principinį sprendimą“, mano jis.
Kovo mėnesį uždaroje ataskaitoje vyriausybė įspėjo Centrinį banką apie ilgalaikio žemo naftos kainų laikotarpio grėsmę.
Centrinio banko nuomone, rinkoje gali pasikartoti 1980-ųjų antrosios pusės situacija, kai Saudo Arabija smarkiai padidino gavybą ir tris kartus sumažino naftos kainas, o tai galiausiai baigėsi bankrotu ir SSRS žlugimu.
Jei metų pabaigoje Rusijos naftos rūšies „Urals“ kaina bus maždaug 56 JAV doleriai už barelį, ekonomikos katastrofos nebus, ramina vyriausybės Finansų universiteto ekspertas Igoris Juškovas.
Jei kainos nukris žemiau, valdžia gali atšaukti išmokas naftos bendrovėms pagal dempferio mechanizmą, kuris skirtas stabilizuoti benzino kainas, mano I. Juškovas. 2025 m. biudžete šiems tikslams numatyta apie 1 trilijonas rublių.
Kremliui vis sunkiau užlopyti „skylę“ ižde iš rezervų.
Kol kas Nacionalinis turto fondas leidžia Finansų ministerijai padengti prarastas pajamas, tačiau jei naftos kainos ilgai nesikels ir rublis stiprės, NPF gali būti išleistas per vienerius metus, įspėja RANHiGS biudžeto politikos tyrimų laboratorijos vadovas Ilja Sokolovas.
Birželio 1 d. NPF liko tik 2,8 trilijono rublių likvidžių aktyvų. Nuo metų pradžios ši suma sumažėjo 15 %, o nuo karo pradžios – daugiau nei tris kartus.
