Klimato kaita Pietų Europoje lemia vis dažnesnes, intensyvesnes ir ilgesnes karščio bangas, kurios net kelia pavojų gyventojų sveikatai, todėl planuojant atostogas šiame regione svarbu atidžiai įvertinti vyraujančias oro sąlygas ir rizikas.
Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sakė, kad, nors karščiai Pietų Europoje visada buvo įprasti reiškiniai, klimato kaita lemia jų dažnėjimą, intensyvėjimą ir trukmės ilgėjimą.
„Jeigu mes apie Pietų Europą kalbame, tai karščių tikrai būna, tai yra vasaros laikotarpis ir karščiai ten nestebina. Tačiau, ką duoda klimato kaita, tai yra vis dažnesni, ilgesni karščiai ir jų daugėjimas.
Pats principas yra toks, kad karščiai, ypatingai, jei apie Europą pakalbėtumėme, visada egzistavo, visada buvo. Tiesa, dabar, vykstant klimato kaitai, karščiai tampa dažnesni. Tos karščio bangos – karštesnės, ilgesnės“, – sakė jis.
Dėl klimato kaitos, anot eksperto, karščiai prasideda anksčiau, trunka ilgiau ir nusitęsia iki rudens, todėl pavojingi tampa ne patys karščiai, o jų dažnumas, intensyvumas ir trukmė.
„Dideli karščiai prasideda anksčiau, tai buvo būdingiau šiek tiek vėlesniam laikotarpiui. O dabar viskas prasideda ne tik anksčiau, bet ir ilgiau trunka.
Tiek pati karščio banga ilgesnė, tiek ji vėliau nusitęsia – jau į rudenį. Tai visos tos klimato kaitos tendencijos, ne pats karštis, o jo dažnumas, intensyvumas ir ilgumas“, – komentavo pašnekovas.
Pasak D. Valiuko, didelis karštis kelia rimtą pavojų sveikatai, ypatingai pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip vaikai, senjorai ar sergantys žmonės, ir gali lemti padidėjusį mirtingumą.
„Didelis karštis žmogui yra labai pavojingas. Jei vietiniai gyventojai yra kiek labiau prisitaikę, tai turistams, ypatingai iš šiaurinių kraštų, jis yra pavojingesnis. Ir apskritai, čia priklauso, ar tai darbingas, sveikas žmogus, ar vyresni žmonės, ar maži vaikai, ar turintys gretutinių ligų – jie iš karto tampa kur kas pažeidžiamesni.
Iš principo, dideli karščiai yra susiję su didesniu sveikatos sutrikdymu, didesniu mirtingumu nuo karščio bangų. Tai, be abejo, karščio bangos yra pavojingos ir gali būti pražūtingos“, – pasidalino jis.
Klimatologo teigimu, ilgalaikiai kasdieniai temperatūros matavimai patikimai įrodo klimato kaitos vyksmą ir leidžia tiksliai stebėti jos pokyčius per laiką.
„Kasdieniniai temperatūros matavimai rodo [orų pokyčius], kurie atliekami ne penkerius ir ne dešimt metų, o šimtą ar daugiau metų, bent jau penkiasdešimt metų ir daugiau.
Būtent tie kasdieniai temperatūros stebėjimai, jei mes turime kokių abejonių, vyksta ar nevyksta [klimato kaita], tai jie ir parodo, kaip viskas kinta, kur ir kiek kinta. Tai yra tarsi fakto konstatavimas“, – kalbėjo D. Valiukas.
Pašnekovo nuomone, nors nėra universalaus draudimo keliauti į Pietų Europą, planuojant atostogas vasarą, ypatingai liepą ar rugpjūčio pradžioje, reikėtų atsižvelgti į galimas karščio bangas, nes tai rizikingas laikotarpis.
„Ko gero, nėra tokio universalaus pasakymo, kad „neskriskite ten“. Galima tik rekomenduoti: jeigu tuo metu tvyro karščio banga kažkur Pietų Europoje, bet karščio bangos gali ir netvyroti – tada tos sąlygos nėra tokios blogos.
Tai, ko gero, reikėtų atsižvelgti į tuo metu vyraujančias sąlygas. Jeigu bendrai žiūrėtumėme, vis tiek atostogos planuojamos iš anksto, tai vasaros laikotarpis, ypatingai liepa ir pirmoji rugpjūčio pusė, Pietų Europa, tuo metu yra didelėje rizikos zonoje, kur galima pataikyti ant labai didelių karščio bangų“, – dalinosi mintimis jis.
Klimatologas sakė, kad kelionių karštuoju metų laiku riziką reikia vertinti individualiai, ypač pažeidžiamoms grupėms, o saugiau atostogauti prieš didžiausius vasaros karščius arba rugsėjį, kai jie atslūgsta. „Jei žmonės gerai jaučiasi karštyje, tai sakyti jiems, kad kažkur nevažiuotų, gal ne visai tinka.
„Tai čia ganėtinai individualiai reikia įsivertinti, bet svarbu turėti omenyje, kad jei numatomi dideli karščiai ir žmogus turi gretutinių ligų, arba keliauja su mažais vaikais, arba tai vyresnio amžiaus žmonės, tada tai yra rizikingiau.
Ir, ko gero, jei yra galimybė, geriau rinktis atostogas dar neprasidėjus tiems didžiausiems karščiams – t. y. prieš vasarą – arba jau rugsėjo mėnesį, kai karščiai šiek tiek atslopsta“, – pasisakė jis.
