Naujojoje Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo strategijoje kalbama apie galimą karą jos teritorijoje. Londonas ragina „aktyviai ruoštis“ tokiam scenarijui, rašoma „Zerkalo“.
Britų vyriausybė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu Didžiojoje Britanijoje gali kilti karo veiksmai, ir ragina šalį pasirengti tokiam įvykių vystymuisi. Tai paaiškėjo iš atnaujintos nacionalinio saugumo strategijos, kurią įstatymų leidėjai pristatė.
Strategijos autoriai savo budrumą grindžia „dramatiškais pokyčiais“, pastaraisiais metais stebimais pasaulyje. Tarp jų minimi Rusijos karas prieš Ukrainą, kitos Maskvos teritorinės ambicijos, nelegali migracija, tapusi hibridinių karų įrankiu, konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir Indijos–Ramiojo vandenyno regione, vis dažnėjantys kibernetiniai išpuoliai ir „žalingo bei neteisėto turinio“ platinimas internete.
Rusija ir Iranas, be kita ko, minimi dokumento skyriuje „Konfrontacija“. Strategijos rengėjai pažymi, kad visapusiško Rusijos karo prieš Ukrainą pradžią lydėjo kibernetinės atakos ir sabotažo aktai NATO šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje.
Dokumente taip pat kalbama apie „sustiprėjusią branduolinę retoriką“ iš Maskvos pusės, kuria siekiama įbauginti Kyjivo sąjungininkus.
Irano veiksmai įvardijami kaip „priešiška veikla Britanijos teritorijoje“, kuria siekiama nutildyti režimo kritikus. Strategijoje nurodoma, kad iš Teherano sklinda „tiesioginės grėsmės“ Didžiajai Britanijai.
„Pirmą kartą per daugelį metų turime aktyviai ruoštis galimam tiesioginiam pavojui Didžiosios Britanijos teritorijoje, galbūt net karo scenarijui“, – teigiama dokumente.
Autoriai pažymi, kad priešo taikiniais pirmiausia gali tapti šalies logistikos grandinės ir energetikos infrastruktūra.
Dokumente taip pat minima Kinija. Londonas atkreipia dėmesį, kad Pekinas „padėjo Putinui palaikyti karinį bei pramoninį kompleksą“ per invaziją į Ukrainą ir toliau vykdo savo karinę modernizaciją. Didžiosios Britanijos vyriausybė žada daugiau „patikimumo ir nuoseklumo“ santykiuose su Kinija.
Tarp siūlomų priemonių, skirtų pasirengti galimiems konfliktams, dokumento autoriai išskiria plataus masto darbą su gyventojais, siekiant ugdyti atsparumą galimos karinės agresijos sąlygomis, bendradarbiavimą su verslu ir mokslo bendruomene, siekiant sustiprinti kibernetinį saugumą ir užkirsti kelią neteisėto turinio platinimui internete.
Taip pat numatoma plėsti bendras pratybas su kitomis šalimis, orientuotas ne tik į karinį atsaką, bet ir į tokias krizes kaip pandemijos.
Londonas didins gynybos išlaidas ir įsigys naikintuvus iš JAV
Prieš paskelbiant nacionalinio saugumo strategiją, Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad iki 2035 m. šalis padidins gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP.
Tokiu būdu Didžioji Britanija sieks įgyvendinti atnaujintas Aljanso rekomendacijas, paskelbtas po JAV kritikos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų apriboti šalies dalyvavimą NATO veikloje.
Per viršūnių susitikimą K. Starmeris taip pat pranešė, kad Londonas ketina įsigyti iš Vašingtono mažiausiai 12 naikintuvų „F-35A“, galinčių nešti branduolinius ginklus.
„Gyvename radikalios neapibrėžtumo eroje – nebegalime laikyti pasaulio savaime suprantamu dalyku. Štai kodėl mūsų vyriausybė investuoja į nacionalinį saugumą“, – pažymėjo Didžiosios Britanijos premjeras.
Be to, šalis modernizuoja savo povandeninių laivų flotilę – vienintelę ginkluotųjų pajėgų rūšį, šiuo metu turinčią branduolinių ginklų nešėjų pajėgumus.
Agentūra „Reuters“ pažymi, kad naikintuvai „F-35A“ gali būti ginkluoti termobranduolinėmis bombomis „B61“, kurios priklauso JAV.
Manoma, kad norėdama išplėsti savo branduolinio atgrasymo pajėgumus, Didžioji Britanija turės įsigyti ne tik naikintuvus, bet ir atitinkamas aviacines bombas.
