Šiandien Vilniuje, Šiaurės miestelyje, įvyko skaudi nelaimė – automobiliui „Volkswagen“ kliudžius dvi autobuso stotelėje buvusias merginas, žuvo 20-metė, kita sužalota ir išvežta į ligoninę. Pirminiais duomenimis, vairuotoją prie vairo ištiko epilepsijos priepuolis.
Epilepsijos priepuoliai, dažniausiai pasitaikantis centrinės nervų sistemos sutrikimas, ištinka staiga ir tai gali įvykti bet kur, o nuo šios būklės neapsaugotas nė vienas – epilepsija susirgti gali net iki tol buvę visiškai sveiki žmonės.
Epilepsija gali paliesti kiekvieną, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti prasidedantį priepuolį bei kaip padėti jo ištiktam asmeniui.
Epilepsiją provokuojantys veiksniai
Kaip naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakojo Santaros klinikų neurologė Rūta Mameniškienė, epilepsijos rizikos veiksnių yra gan daug ir net sveikas žmogus gali susirgti epilepsija.
„Epilepsija gali susirgti bet kurio amžiaus, bet kurios lyties ar rasės žmogus, iki tol buvęs visiškai sveikas.
Dažniausiai sveikam asmeniui epilepsija išsivysto dėl genetinių faktorių, tačiau neretai būna išprovokuojantys veiksniai – stresas, nuovargis, miego stoka ar miego sutrikimai, lemiantys nepakankamą jo kiekį, alkoholio vartojimas, nebūtinai dideliais kiekiais (gali užtekti ir 100 ml vyno).
Dažniausiai provokuojantis veiksnys būna ne vienas, o keletas jų kartu – ilgalaikis stresas su ilgomis darbo valandomis, miego trūkumas.
Jeigu yra persirgtų nervų sistemos ligų, patirtų galvos ir galvos smegenų traumų, sergama kai kuriomis sisteminėmis ar lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, priepuoliui įvykti pakanka ir labai nedidelių provokuojančių veiksnių – pavyzdžiui, nuovargio. Kai kurie kitoms ligoms skiriami vaistai taip pat gali išprovokuoti priepuolius“, – anksčiau aiškino gydytoja.
Kaip atpažinti epilepsijos priepuolį?
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo skubiosios medicinos gydytojas Paulius Uksas, gali ištikti tipiniai ir netipiniai priepuoliai ir jie pasireiškia skirtingai.
Tipinio epilepsijos priepuolio metu žmogus gali pajausti, kad artėja priepuolis, todėl jeigu jau yra susidūręs su šiais priepuoliais, jis apie tai gali perspėti ir kitus.
Paprastai tipinio priepuolio metu žmogus praranda sąmonę ir gali prasidėti traukuliai – nevalingi kojų ir rankų įsitempimai ir trūkčiojimai.
Paprastai, normalios eigos priepuolis praeina per kelias minutes, jam užsitęsus ilgiau – būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Netipiniai epilepsijos priepuoliai būdingi vaikams. Vaikas gali sustingti, žiūrėti į vieną tašką bei nereaguoti į aplinką. Tokie atvejai yra ganėtinai reti.
Priepuolio metu kvėpavimas būna normalus, nesutrinka širdies veikla, tačiau nereaguojama į aplinkos siunčiamus signalus.
Po priepuolio asmuo gali kelias ar keliolika minučių būti dezorientuotas, nesusivokti, kur jis yra, kas jis toks, nesuprasti įvykusios situacijos, gali nepažinti savo artimųjų.
Ištikus priepuoliui – didesnė rizika patirti sužalojimus, patekti į avarijas
R. Mameniškienės teigimu, epilepsijos priepuoliai pavojingi tuo, kad keliais kartais padidina tikimybę patirti mirtinus sužalojimus.
Priepuolio ištiktas asmuo bet kada gali nukristi ir susitrenkti galvą, gali patekti į avariją.
Gydytoja sako, kad kai kurie, jaučiantys, kad priepuolis prasideda, gali sumažinti žalą sau:
„Žmogus prieš priepuolį gali atsisėsti, atsigulti, pasakyti aplinkiniams, kad priepuolis prasideda.
Kai kurie net spėja įsikąsti minkštą daiktą, kad apsaugotų liežuvį ir vidines skruostų dalis nuo įkandimo arba išgerti tabletę ar jos dalį, kuri gali sustabdyti perteklinę elektrinę iškrovą smegenyse.“
Esant dažniems priepuoliams apsunksta mąstymo, mokymosi ir koncentracijos kokybė. Sergantiesiems galima vairuoti tada, kai 2 metus po epilepsijos diagnozės ir gydymo pradžios nėra pasireiškę priepuolių.
Kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui?
Kaip anksčiau teigė gydytoja, suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui nėra sudėtinga.
„Pirma taisyklė – suvokti, kad žmogui tuo metu neskauda, jis nieko nejaučia. Tai padeda nusiraminti pačiam. Antra – stebėti laiką, kiek priepuolis tęsiasi. Trečia – prilaikyti galvą ir patraukti (jei galima) daiktus, kad traukuliuojantysis nesusižalotų.
Pasistengti paversti ant šono – jei nepavyksta traukulių metu, tai būtinai – jiems pasibaigus, kai traukuliai nurimsta ir žmogus po truputį pradeda kvėpuoti. Nieko nekišti į burną. Išbūti šalia, kol asmuo pilnai atsigaus, su juo atsiras kontaktas“, – patarė pašnekovė.
Po priepuolio žmogus dažnai nesiorientuoja aplinkoje, nuo didelės smegenų apkrovos jį kartais sunku prašnekinti, todėl labai svarbu po priepuolio jį nuraminti:
„Pasibaigus priepuoliui žmogus turi atgauti sąmonę. Tuomet su juo reikia pasikalbėti, nuraminti. Kol žmogus visiškai neatsigauna, jokiu būdu nepalikite jo vieno. Įsitikinkite, kad aplinkui nėra grėsmių, kurios priepuolį gali sukelti pakartotinai.
Pusiau sąmoningą žmogų labai lengvai gali išgąsdinti durų trinktelėjimas, staigus šviesos įsijungimas, nedidelis sprogimas.“
