Septintoji karo prieš Ukrainą diena: Kijevas ir Maskva derybas tęs ketvirtadienį

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad naktį į trečiadienį rytų ir pietų Ukrainoje vyko smarkūs mūšiai, Rusijos pajėgoms veržiantis septintąją invazijos į vakarinę kaimynę dieną.

Ataskaitose iš rytinio Charkivo miesto, antrojo pagal dydį Ukrainoje, teigiama, kad Rusijos pajėgos užpuolė karinį medicinos centrą. Naujienų agentūra UNIAN pranešė, kad su jomis kovėsi Ukrainos pajėgos, jos sugebėjo paimti šešis naujus rusiškus 5-80BWM tankus.

Pietiniame Chersono mieste Rusijos tankai apšaudė Ukrainos žvalgybos agentūros SBU biurus, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform”.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka kalbėjo apie daugybę civilių žūčių ir sakė, kad Chersono gyventojai gina miestą benzininėmis bombomis. Vietos duomenimis, jis apsuptas priešo pajėgų.

Miesto pareigūnai sakė, kad Rusijos kariai užėmė uostą ir geležinkelio stotį, ir pranešė apie daugybę žuvusiųjų, civilių gyventojų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių.

Nė vienas iš pranešimų negalėjo būti patvirtintas nepriklausomai.

Karo Ukrainoje video galerija

2022-03-02 ĮVYKIAI

20:40 S. Lavrovas apie Vakarų sankcijas: tai vagystė

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas „vagyste” pavadino Rusijos turto įšaldymą užsienyje. „Jie spjauna į visus savo principus, kuriuos įtvirtino tarptautinėje arenoje”, – sakė jis interviu TV stočiai „Al Jazeera”, kurio ištraukas trečiadienį cituoja agentūra „Interfax”.

Vakarai pradėjo konfiskuoti Rusijos centrinio banko ir privačių verslininkų turtą, kalbėjo S. Labrovas ir pridūrė, kad „tai vagystė”.

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, ES, pavyzdžiui, įšaldė ir rusų oligarchų bei asmenų iš prezidento Vladimiro Putino aplinkos turtą, taip pat apribojo jų kelionių laisvę. Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft” vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa” banko vadovas Michailas Fridmanas, taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.

20:25 JAV atstovė JT: Rusija gabena į Ukrainą kasetinius ir kitus uždraustus šaudmenis

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus pagal Ženevos konvenciją draudžiamus ginklus, Maskvai siekiant eskaluoti puolimą prieš kaimyninę valstybę.

Linda Thomas-Greenfield kalbėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė kelis Ukrainos miestus ir telkėsi prie sostinės Kijevo, keldamos baimę dėl galimo puolimo.

„Panašu, kad Rusija ruošiasi didinti savo kampanijos prieš Ukrainą brutalumą”, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė L. Thomas-Greenfield.

„Matėme vaizdo įrašus, kaip Rusijos pajėgos į Ukrainą gabena itin mirtiną ginkluotę, kuriai mūšio lauke ne vieta. Tai yra ir kasetinė amunicija, ir vakuuminės bombos, kurios pagal Ženevos konvenciją yra uždraustos”, – sakė ji.
Taip pat ji rėmėsi paviešintomis nuotraukomis, kuriose matyti 65 km ilgio Rusijos karių kolona, kuri, pasak jos, „traukia Kijevo link”.

L. Thomas-Greenfield kalbėjo prieš neeilinį balsavimą, kuriuo Generalinė Asamblėja pareikalavo, kad Rusija „nedelsiant” išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.

Didžioji dauguma pasaulio valstybių balsavo už neįpareigojančią rezoliuciją, smerkiančią Maskvos išpuolį, o tai akivaizdžiai rodo Rusijos izoliaciją pasaulio arenoje.

Rusija, nepaisydama didžiulių ekonominių ir diplomatinių sankcijų, toliau veržiasi į provakarietišką Ukrainą, kur jos pajėgos susidūrė su dideliu pasipriešinimu.

20:20 Kijevas ir Maskva derybas tęs ketvirtadienį

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą pradėtos derybos tarp Kijevo ir Maskvos turėtų būti tęsiamos ketvirtadienio rytą Baltarusijoje. Ukrainos delegacija jau vyksta į derybų vietą, trečiadienį sakė Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. Susitikime turėtų būti kalbama ir apie paliaubas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos tarnyba patvirtino, kad delegacija vyksta į derybų vietą. Anot V. Medinskio, dėl derybų vietos „kartu” susitarė abi pusės.

Pirmasis derybų ratas tarp Kijevo ir Maskvos Baltarusijos Gomelio pasienio regione pirmadienį baigėsi be rezultatų. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prieš pokalbius pakartojo savo reikalavimą dėl Ukrainos „demilitarizacijos” bei aneksuoto Krymo pripažinimo Rusijos teritorija. V. Zelenkis savo ruožtu pareikalavo „neatidėliotinų paliaubų” bei rusų pajėgų išvedimo iš šalies.

18:50 Lenkijos ligoninės paruošė 7 000 lovų sužeistiems ukrainiečiams

Lenkija paruošė 7 000 ligoninių lovų ukrainiečiams. Jos skirtos ir sergantiems pabėgėliams, ir tiems, kurie buvo sužeisti per karinius veiksmus kaimyninėje šalyje, trečiadienį Varšuvoje sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Vyriausybė, be to, rengia įstatymo projektą, reglamentuojantį pabėgėlių medicininę priežiūrą pagal valstybinės sveikatos sistemos NFZ taisykles.

Lenkija nuo karo pradžios, premjero Mateuszo Morawieckio duomenimis, jau priėmė apie 500 000 pabėgėlių iš Ukrainos. Ne tik institucijos, bet ir gyventojai rūpinasi atvykėliais. Aukojama daug drabužių ir daiktų, siūloma apgyvendinimo ir transporto pagalba.

Lenkijos geležinkelis PKP visus Ukrainos piliečius veža nemokamai.

18:10 Ukraina: per 1 000 užsieniečių jau prisijungė prie karo su Rusija

Daugiau kaip 1 000 užsieniečių, Ukrainos duomenimis, jungiasi prie karo su Rusija. „Į Ukrainą jau atvyko savanoriai iš 16 šalių, kurie pasirengę petys petin kovoti su ukrainiečiais prieš agresorius, – žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. – Jų skaičius jau viršijo 1 000″.

Ministras pabrėžė, kad iki šiol 19 šalių pažadėjo Ukrainai ginklų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė dekretą, leidžiantį be vizų atvykti užsieniečiams, kurie tarptautiniame legione nori ginti Ukrainą. Rusijos piliečiams tai netaikoma.

17:25 ES įvedė naujas sankcijas Baltarusijai

Europos Sąjunga (ES) įvedė Baltarusijai naujas sankcijas dėl paramos Rusijos invazijai į Ukrainą. Tai trečiadienį pranešė ES, tačiau atskirų baudžiamųjų priemonių kol kas neįvardijo, informuoja agentūra „Reuters”.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija tviteryje rašė, kad priemonės apima naujas ekonomines sankcijas bei naujus baltarusių pareigūnų ir kariškių, kurie dalyvauja agresijoje prieš Ukrainą, sąrašus. Sankcijos „palies kai kuriuos ekonomikos sektorius, ypač – medienos, plieno ir kalio”, sakoma pareiškime. Vienas ES pareigūnas agentūrai „Reuters” teigė, kad sankcijos apims kai kurių prekių, įskaitant mineralinį kurą, importo draudimą, taip pat draudimą eksportuoti iš ES į Baltarusiją įrangą bei kitas eksporto kontrolės priemones.

Priešingai nei Rusijos bankai, Baltarusijos kredito institutai kol kas neatjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, sakė ES pareigūnas ir pridūrė, kad „tam dar ateis eilė”.

Vakarai kaltina Baltarusiją bent jau netiesiogiai padėjus Rusijai įžengti į Ukrainą. Nes ir iš Baltarusijos teritorijos rusų pajėgos pateko į kaimyninę šalį.

16:30 Rusija: susirėmimų su NATO pavojus auga

Dėl NATO paramos Ukrainai Rusija įspėjo dėl konflikto su Aljansu. „Žinoma, kad kyla rizikos, – trečiadienį valstybinei stočiai „Rossija 24″ sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. – Žinoma, kad mums nerimą kelia ginklų tiekimo programa, tai šioje situacijoje labai pavojinga”. Esą nėra garantijų, kad nebus incidentų.

Virtinė NATO šalių po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė apie ginklų siuntas Kijevui. Rusija pabrėžia, kad Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija” Rusijos piliečiams apsaugoti ir Rusijos saugumo interesams įgyvendinti.

A. Gruško apkaltino NATO siekiant sukurti naują pasaulio tvarką. Vakarai laiko save Šaltojo karo nugalėtoju ir todėl nusprendė, kad tik jie gali nustatyti globalias taisykles”, – kalbėjo viceministras. Jis paragino ES atsiskirti nuo NATO. „ES neturės šansų būti nepriklausoma veikėja globalioje ir Europos scenoje”, – tęsė A. Gruško.

Jei ES nesupranta, kad JAV laiko Ukrainą forpostu kovoje su Rusija ir taip kursto įtampą, tai Europos projektas, anot jo, pasmerktas žlugti. „Tada ji liks JAV satelitu karine prasme ir nepasieks nepriklausomybės”, – sakė A. Gruško.

16:05 Vokietijos kancleris O. Scholzas: NATO nesikiš į karą Ukrainoje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė karinį NATO įsikišimą į Rusijos karą Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters”.

„Mes nesiimsime karinių veiksmų”, – sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje NATO, kai trečiadienį su prisistatymo vizitu lankėsi Izraelyje. „Šioje situacijoje tai būtų neteisinga”, – pridūrė jis po susitikimo su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennetu. Esą situacija labai pavojinga, nes konflikte dalyvauja ir branduolinė supervalstybė.

Vakarai demonstruoja „teisingą poziciją tarp nuoseklumo ir būtino atsargumo”, – teigė O. Sholzas. Ir JAV ne kartą pabrėžė, kad tiesiogiai nesikiš į karą Ukrainoje.

N. Benettas sakė, kad Izraelis siekia „protingo, deramo” atsako į konfliktą.

Tačiau abiejų vyriausybių vadovai pabrėžė, kad toliau rems Ukrainą. N. Bennettas atkreipė dėmesį į tai, kad Izraelis ką tik į Ukrainą nusiuntė tris lėktuvus su pagalbos prekėmis. Izraelis pasmerkė Rusijos įsiveržimą, tačiau neprisijungė prie Vakarų sankcijų.

Vietoj to N. Bennettas pasiūlė savo šalies tarpininkavimą, kurio reikalavo ir Ukraina. Izraelio premjeras sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

O. Scholzas paragino V. Putiną nedelsiant nutraukti visus karo veiksmus Ukrainoje. Jis pasveikino, kad apskritai vėl vyksta diplomatiniai pokalbiai tarp Rusijos ir Ukrainos, nors pirmasis ratas baigėsi be rezultatų.

N. Bennettas spaudos konferencijoje nepaminėjo Rusijos. JAV ir europiečiai ragina, kad kuo daugiau pasaulio valstybių prisijungtų prie sankcijų Rusijai ir taip izoliuotų šalį po įsiveržimo į Ukrainą.

Izraelis tiekia Rusijai aukštųjų technologijų produktus. Vakarų šalys uždraudė šių produktų eksportą į Rusiją.

15:50 Ukrainos ambasadorius padėkojo Lietuvai: kiekvieną dieną jaučiame jūsų paramą

Trečiadienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen susitikęs Ukrainos ambasadorius Petro Bešta padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už suteikiamą gynybinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą.

„Norėčiau padėkoti Lietuvai, jos Vyriausybei ir visiems žmonėms – jūsų paramą mes jaučiame kiekvieną dieną. Esate mūsų partneriai ir artimi draugai”, – po susitikimo su Seimo pirmininke kalbėjo P. Bešta.

Ukrainos ambasadorius akcentavo, kad šalis jaučia Lietuvos paramą tiek saugumo srityje, tiek ir humanitarinės bei ekonominės pagalbos klausimuose. Be to, pridūrė P. Bešta, palaikymas jaučiamas net ir tarptautiniu lygmeniu.
Ukrainos ambasadoriaus teigimu, šiuo metu Ukrainai reikalinga visiška Rusijos izoliacija ir Ukrainos neskraidymo zonos klausimo sprendimas.

„Šiuo metu yra dvi pagrindinės problemos: Ukraina kovoja su visa turima gynyba ir mums reikia totalių sankcijų ir totalios izoliacijos nuo Rusijos. (…) Rytoj NATO ketina spręsti paskelbti Ukrainą neskraidymo zona. Problema ta, kad Rusija pakeitė kariuomenės strategiją ir atakuoja civilinius objektus, didžiuosius Ukrainos miestus”, – kalbėjo P. Bešta.

15:30 S. Lavrovas: Rusijos izoliuoti neįmanoma

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos vadovybė turi atstovauti visoms šalies tautybėms. „Ukrainiečiai renka savo vadovybę, – sakė jis interviu stočiai „Al Jazeera”, kurio ištraukas cituoja agentūra TASS. – Tačiau ji turi atstovauti visoms Ukrainos tautybėms”.

Rusija visad tvirtino, kad provakarietiška Ukrainos vyriausybė diskriminuoja rusakalbius ir rusus pirmiausiai Rytų Ukrainoje. Be to, Maskva jau kelis kartus kalbėjo apie rusakalbių gyventojų „genocidą”.

S. Lavrovas kaltino Ukrainą nerodant tikro susidomėjimo derybomis su Rusija. „Mes pasirengę antrajam derybų ratui, tačiau Ukrainos pusė, amerikiečių paliepimu, delsia”, – kalbėjo S. Lavrovas, tačiau to įrodymų nepateikė. „Vakarai nesutinka bendradarbiauti su mumis, kuriant naują Europos saugumo architektūrą”, – kritikavo Rusijos ministras.

Kijevas kol kas nepatvirtino dalyvausiantis derybose. „Kada vyks derybos, dar nežinoma”, – feisbuke rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba.

Kremliaus duomenimis, Rusija pasirengusi tolesniems pokalbiams dar trečiadienio vakarą. Maskva, be kita ko, reikalauja Ukrainos „demilitarizacijos” bei Rusijos suverenumo okupuotame Kryme pripažinimo. „Krymas priklauso Rusijai, dėl to nėra diskusijų”, – pabrėžė S. Lavrovas.

Komentuodamas pasaulio sankcijas Rusijai, S. Lavrovas pabrėžė Maskvos vietą globalioje bendruomenėje. „Rusija turi daug draugų. Jos izoliuoti neįmanoma”, – sakė jis.

14:30 Vyriausybė apsisprendė skirti 4 mln. eurų ukrainiečių pabėgėlių priėmimui šalyje

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą skirti 3,94 mln. eurų valstybės rezervo lėšų iš karo zonos pasitraukusių ukrainiečių priėmimui.

Didžiausia lėšų dalis bus skirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri didžiąją finansavimo dalį ketina panaudoti maitinimo organizavimui (1,97 mln.), dar 151 tūkst. eurų bus suteikta nevyriausybinių organizacijų mobilių komandų veiklai užtikrinti, 880 tūkst. eurų – higienos reikmėms ir medikamentams, bei 275 tūkst. trijų dienų maisto davinių įsigijimui.

Dar 667 tūkst. eurų bus skirta Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri lėšas panaudos pabėgėlių sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JT duomenimis, į kaimynines šalis pabėgo 677 tūkst. žmonių. Apie pusę jų atvyko į Lenkiją, antradienį Ženevoje sakė JT pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.

Tuo metu Lenkijos pasienyje su Ukraina esantis Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad kol kas karo pabėgėlių srautas iš Ukrainos vis didėja. Jis pažymi, kad, siekiant paspartinti į Lenkiją siekiančių patekti ukrainiečių patikrą, Ukrainos pasieniečiams Lietuva perdavė šiam procesui paspartinti reikalingą techniką.

14:20 Šiandien vakare laukia antrasis derybų ratas

Šiandien vakare įvyks dar vienas derybų ratas tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų. Kaip praneša Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius derybininkai bus tie patys.

„Šįvakar vyks derybos. Tai bus antras turas. Manau, viskas bus taip pat. Niekas nepasikeis. Laikysime savo poziciją”, – sakė A. Arestovičius.

12:05 Rusija „pasirengusi” tęsti pokalbius su Ukraina trečiadienio vakarą

Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija pasirengusi tęsti taikos derybas su Ukraina, Maskvai septintą dieną tęsiant invaziją į šią provakarietišką šalį.

„Mūsų delegacija bus pasirengusi tęsti derybas”, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskvos delegacija tikisi, jog derybos bus atnaujintos trečiadienio vakarą.

Jis sakė, kad prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis išlieka pagrindiniu Rusijos derybininku, bet nepasakė, kur vyks kitas derybų ratas.

Pirmasis Rusijos ir Ukrainos delegacijų pokalbių ratas įvyko Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, tačiau rezultatų nedavė.

Praėjusį ketvirtadienį Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariuomenei įsiveržti į Ukrainą. V. Putinas skelbė, kad nori „demilitarizuoti” ir „denacifikuoti” šalį. Nuo tada, pranešama, žuvo šimtai civilių Ukrainos gyventojų, įskaitant vaikus.

11:10 Rusijos kariškiai teigia perėmę Chersono kontrolę

Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė perėmusi pietų Ukrainos Chersono miesto kontrolę. Maskvos invazija į provakarietišką šalį tęsiasi jau septintą dieną.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų divizijos visiškai perėmė regioninio centro Chersono kontrolę”, – per televiziją sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Jis tvirtino, kad viešosios paslaugos ir transportas veikia kaip įprasta. „Mieste netrūksta maisto ir būtiniausių prekių”, – pridūrė jis. Taip pat sakė, kad vyksta Rusijos kariuomenės ir vietos valdžios derybos dėl tvarkos palaikymo, gyventojų apsaugos ir viešųjų paslaugų funkcionavimo.

Chersono meras Igoris Nikolajevas feisbuke rašė: „Mes vis dar Ukraina. Vis dar tvirti”. Jo pareiškimai prieštarauja Rusijos armijos tvirtinimams, nes jis teigė, kad reikia rasti būdą, kaip „surinkti (žuvusiųjų) kūnus” ir „atstatyti elektrą, dujas, vandenį ir šildymą ten, kur jie pažeisti”. „Tačiau iš karto įspėju: šiandien atlikti šias užduotis reiškia padaryti stebuklą”, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį ketvirtadienį įsakė kariuomenei įsiveržti į provakarietišką Ukrainą ir pažadėjo „demilitarizuoti” ir „denacifikuoti” šalį.

Rusijos kariuomenė Ukrainoje apgadino daugiau nei 1 500 karinių objektų, trečiadienį sakė I. Konašenkovas ir pridūrė, kad sunaikinti 58 lėktuvai, 46 bepilotės skraidyklės, 472 tankai bei kiti šarvuočiai.

11:00 Ispanija siunčia karinę įrangą „Ukrainos pasipriešinimui”

Ispanija tieks „karinę įrangą” Ukrainai, kurią puola Vladimiro Putino pasiųsta kariuomenė, trečiadienį parlamente sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

„Noriu jums pranešti, kad Ispanija pristatys puolamąją karinę įrangą Ukrainos pasipriešinimui”, – sakė P. Sanchezas.

10:55 Rusijai veržiantis Atėnai evakuoja graikus iš Ukrainos

Atėnai trečiadienį pradėjo graikų diplomatų, žurnalistų ir kitų piliečių evakavimo operaciją iš Ukrainos Mariupolio miesto, Rusijos pajėgoms toliau veržiantis į šalį.

Šaltinis Graikijos užsienio reikalų ministerijoje sakė, kad automobilių vilkstinė važiuos į vakarus, Rusijai užtikrinant saugumą, paimdama žmones iš kitų miestų, įskaitant Dniprą ir Zaporožę. „Praėjusią naktį 130 žmonių pareiškė norą išvykti, neaišku, kiek dar jų atvyks”, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.

26 graikų ir jų šeimų narių grupė pirmadienį buvo perkelta iš Odesos į Moldovą, dar 50 graikų ir kipriečių iš Kijevo ir Odesos antradienį su šeimomis buvo išskraidinti iš Rumunijos, pranešė užsienio reikalų ministerija. Graikijos migracijos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos į Graikiją pabėgo apie 1500 žmonių. Tačiau daugelis Ukrainos etninės graikų bendruomenės, kurią sudaro daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nenori apleisti savo namų.

„(Rusijos imperatorė) Jekaterina Didžioji išvarė mus iš mūsų tėvynės Krymo. Vieną tėvynę jau praradome, nenorime prarasti kitos”, – trečiadienį Graikijos visuomeninei televizijai ERT sakė Mariupolio gyventoja Athina Hatzinova. „Aš lieku su mama. Jai 83 metai, ir mes neturime transporto priemonės”. „Nuo pirmos dienos mama sakė, kad neišvyks, aš irgi neišvažiuoju”, – sakė ji, atkreipusi dėmesį, kad iki Moldovos yra 1000 kilometrų.

Graikija teigia, kad per Rusijos oro antskrydžius žuvo keliolika etninės graikų bendruomenės narių. Rusija tai neigia ir sako, kad kaltos Ukrainos pajėgos.

10:50 JT perspėja, kad invazija į Ukrainą gali sutrikdyti pasaulio maisto tiekimą

Pasaulio maisto tiekimui gali kilti pavojus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių, teigia labdaros organizacijos, nervingai stebinčios Artimųjų Rytų ir Azijos šalis, priklausomas nuo kariaujančių šalių žemės ūkio eksporto.

Tiek Ukraina, tiek Rusija yra pagrindinės žemės ūkio prekių tiekėjos, tačiau derlius, kuriam dabar Ukrainoje gresia pavojus, dėl sankcijų stringa ir Rusijoje. Daugiau nei pusė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) krizių regionuose naudojamų maisto produktų yra iš Ukrainos.

„276 mln. žmonių jau kenčia ūmų badą 81-ije šalyje”, – sakė WFP Berlyno biuro direktorius Martinas Frickas.

„Pasaulis tiesiog negali sau leisti dar vieno konflikto. Putino karas yra ne tik Ukrainos neišmatuojama tragedija, jo padariniai bus jaučiami toli už jos sienų”, – sakė jis.

Egiptas, kuriame gyvena 100 mln. gyventojų, yra daugiausiai gyventojų turinti šalis arabų pasaulyje ir didžiąją dalį kviečių importuoja iš Rusijos arba Ukrainos. Tas pats pasakytina ir apie Tunisą. Neturtingi žmonės abiejose šalyse labai priklauso nuo duonos kaip mitybos šaltinio. Ji subsidijuojama, todėl gana plačiai prieinama. Tačiau Tuniso ekspertai dabar perspėja, kad dėl karo kainos kils ir šalis ieško kitų kviečių šaltinių, tokių kaip Argentina ar Rumunija. Tačiau lieka neaišku, ar tie šaltiniai galės patenkinti paklausą.

10:30 Vykstant karui Ukrainoje Filipinai skiria 60 milijonų dolerių subsidiją degalams

Filipinų vyriausybė skiria mažiausiai 3 milijardus pesų (60 milijonų dolerių) degalų subsidijoms, dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto augant benzino kainoms, trečiadienį pranešė atstovas.

Prezidentas Rodrigo Duterte antradienio vakarą susitikęs su pareigūnais patvirtino degalų nuolaidas viešojo transporto vairuotojams, ūkininkams ir žvejams, pranešė jo atstovas spaudai Karlo Nogralesas. „Konfliktas Ukrainoje turi ekonominių, prekybos ir žmogiškųjų išteklių padarinių mūsų šaliai ir mūsų žmonėms”, – sakė K. Nogralesas.

„Mes raginame nedelsiant nutraukti nereikalingą žmonių žūtį ir raginame susijusias valstybes sudaryti susitarimą, kuris padėtų išvengti didžiulio gaisro, galinčio apimti pasaulį, kuris vis dar stengiasi atsigauti po COVID-19 pandemijos”, – pridūrė jis.

R. Duterte taip pat patvirtino kitus veiksmus, skirtus padidinti maisto tiekimą, stabilizuoti kainas ir suteikti visuomenei socialinę apsaugą, sakė K. Nogralesas. „Jei reikės, vyriausybė pasirengusi įvesti kainų kontrolę”, – pridūrė jis.

Ekonomistai perspėjo, kad maisto kainos kils, nes konfliktas sutrikdys importą iš Ukrainos ir Rusijos. Pasak ekonomistų, 2020 m. Ukraina buvo ketvirtas pagal dydį viso Filipinų grūdų importo šaltinis ir trečias pagal dydį kviečių importo šaltinis, o Rusija tiekia maždaug šeštadalį Manilos naftos importo.

Prekybos centrų savininkų asociacijos Filipinuose prezidentas Stevenas Cua sakė, kad dabar būtų „išmintinga” pasirūpinti papildomu tiekimu, nes kainos didės, jei karas Ukrainoje paaštrėtų. „Nereikia panikos pirkti”, – sakė jis televizijos naujienų kanalui „Teleradyo”, bet pridūrė: „Jei tai neviršija jūsų biudžeto, tikriausiai būtų protinga apsipirkti ateinančioms dviem savaitėms”.

10:00 V. Zelenskis sako, kad Rusija nori „ištrinti” Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino jo šalį puolančią Rusiją siekiant „ištrinti” ukrainiečius, jų šalį ir istoriją.

Vaizdo įraše Ukrainos lyderis sakė, kad raketos smūgis į taikinį holokausto žudynių vietoje rodo, kad „daugeliui žmonių Rusijoje mūsų Kijevas yra visiškai svetimas”.

„Jie nieko nežino apie mūsų sostinę. Apie mūsų istoriją. Tačiau jie turi įsakymą ištrinti mūsų istoriją. Ištrinti mūsų šalį. Ištrinti mus visus”, – sakė jis.

07:40 Japonijos parlamento aukštieji rūmai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą

Japonijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Dokumente pabrėžiama, kad Maskvos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, reikalaujama tučtuojau nutraukti karo veiksmus ir išvesti Rusijos kariuomenę.

Be to, parlamentarai pasmerkė Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų perėjimą prie aukštesnio lygio parengties. „Japonija, kaip vienintelė šalis, nukentėjusi nuo branduolinio ginklo, tai smerkia”, – sakoma rezoliucijoje.

Antradienį rezoliuciją, smerkiančią Rusijos karą Ukrainoje, priėmė Japonijos parlamento žemieji rūmai.

06:30 Rusijos oro desantininkai išsilaipino Charkive, antrame Ukrainos mieste

Rusijos oro desantininkai trečiadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste, pranešė Ukrainos armija ir pridūrė, kad tuoj prasidėjo susirėmimai.

„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive (…) ir užpuolė vietos ligoninę”, – sakoma kariuomenės pranešime per susirašinėjimo programėlę „Telegram”. „Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių”.

Charkivas, daugiausia rusakalbis miestas netoli Rusijos sienos, turi apie 1,4 mln. gyventojų. Miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo ketvirtadienio, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.

Chersone prie Juodosios jūros, kur pareigūnai antradienį pranešė apie miestą juosiančius Rusijos kontrolės punktus, Rusijos pajėgos per naktį perėmė geležinkelio stoties ir uosto kontrolę, vietos žiniasklaida citavo miesto merą Igorį Kolychajevą.

Mariupolyje, Azovo jūros uoste, per Rusijos atakos antradienį sukeltą gaisrą sužeista daugiau nei šimtas žmonių, Ukrainos žiniasklaida citavo miesto merą Vadymą Boičenką.

Borodjankoje, esančioje už 50 kilometrų nuo Kijevo, Rusijos oro antskrydžiai antradienį sugriovė du gyvenamuosius namus, pranešė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džaparova, pasidalijusi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti iš dalies griuvėsiais virtę pilki pastatai ir juose liepsnojantys butai.

Ukrainos gynybos ministerija naktį taip pat pareiškė, kad gali prasidėti puolimas iš Baltarusijos. „Baltarusijos kariuomenėje paskelbtas aukštas parengties režimas ir ji telkiama arčiausiai Ukrainos sienos esančiose srityse”, – sakoma ministerijos pranešime feisbuke.

Antradienio dieną Ukrainos žvalgyba pastebėjo „didelį orlaivių aktyvumą” pasienio zonoje, ten buvo stebimos transporto priemonių vilkstinės, gabenusios maistą ir amuniciją, sakoma pranešime. Atsižvelgiant į šį judėjimą, Baltarusija „greičiausiai ateityje galėtų paremti Rusijos įsibrovėlius Rusijos ir Ukrainos kare”, perspėjo ministerija.

„Raketų atakos prieš karinius ir civilius taikinius” Ukrainoje „sistemingai” rengiamos iš Baltarusijos teritorijos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., pridūrė ministerija.

01:30 A. Baerbock JT paragino šalis balsuoti už Rusijos veiksmus smerkiančią rezoliuciją

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Jungtinėse Tautose emocingai paragino šalis balsuoti už rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.

„Dabar mes visi turime rinktis tarp taikos ir agresijos, tarp teisingumo ir stipresniojo valios, tarp veiksmų ir užmerktų akių”, – sakė ji Niujorke vykstančiame skubos tvarka sušauktame 193 narių JT Generalinės Asamblėjos posėdyje.

Ji apkaltino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą piktnaudžiavimu Rusijos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, įgaliojimais ir pareiškė, kad Rusijos karas „pagrįstas melu”.

Rusija teigė, kad veikia savigynos tikslais, nors pasaulis stebėjo, kaip ji kelis mėnesius telkė kariuomenę ir tam ruošėsi, ir tvirtino, kad gina Ukrainoje gyvenančius rusakalbius, nors kariai bombarduoja jų namus, – sakė A. Baerbock.

„Jūs sakote, kad Rusija siunčia taikdarius. Bet jūsų tankai neveža vandens. Jūsų tankai neveža maisto kūdikiams. Jūsų tankai neveža taikos. Jūsų tankai atneša mirtį ir griuvėsius”, – sakė ji.

„Galite apgaudinėti save, bet neapgausite mūsų, neapgausite mūsų žmonių ir neapgausite savo pačių (žmonių)”, – sakė ji, tiesiogiai kreipdamasi į S. Lavrovą.

2022-03-01 ĮVYKIAI

21:30 „Visa” ir „Mastercard”, remdamosi sankcijomis, blokavo Rusijos bankus

JAV kreditinių kortelių milžinės „Visa” ir „Mastercard” pareiškė, kad dėl tarptautinių sankcijų, kuriomis reaguojama į Maskvos invaziją Ukrainoje, jos blokuoja Rusijos bankus savo mokėjimo tinkluose.

„Atsižvelgdami į sankcijų nurodymus, užblokavome daug finansinių įstaigų „Mastercard” mokėjimo tinkle”, – pirmadienio vakarą išplatintame pareiškime sakė „Mastercard” vykdomasis direktorius Michaelas Miebachas.

„Ateinančiomis dienomis ir toliau bendradarbiausime su priežiūros institucijomis, siekdami visiškai vykdyti savo įsipareigojimus laikytis teisės aktų, kurie gali keistis”, – sakė jis.

Savo interneto svetainėje „Visa” nurodė, kad „imasi skubių veiksmų užtikrinti taikomų sankcijų laikymąsi, ir yra pasirengusi laikytis papildomų sankcijų, kurios gali būti įvestos”.

Šie pareiškimai paskelbti po to, kai Vakarų šalių vyriausybės ėmėsi sankcijų Rusijos bankams ir piliečiams, JAV, Europos Sąjungai ir kitoms įtakingoms valstybėms siekiant izoliuoti šalį ir pakirsti jos ekonomiką.

Kredito kortelių bendrovių veiksmai neleidžia šiems subjektams ir asmenims naudotis jų platformomis.

Kompanija „Mastercard” taip pat stengiasi apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, „kurių grėsmė dabartinėmis sąlygomis yra gerokai padidėjusi”, – sakė M. Miebachas.

20:45 Meksika atmeta sankcijas Rusijai

Meksika neketina skelbti sankcijų Rusijai dėl Ukrainos puolimo. „Mes nesiimsime ekonominių atsakomųjų priemonių, nes norime gerų santykių su visomis pasaulio vyriausybėmis”, – antradienį per savo kasdieninę spaudos konferenciją pareiškė populistas prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Jo vyriausybė pasmerkė invaziją į Ukrainą, tačiau susilaikė nuo aiškios kritikos Rusijos atžvilgiu.

Kairysis nacionalistas A. M. Lópezas Obradoras, kuris vis užsipuola savo šalies žiniasklaidą, pasisakė prieš Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių draudimą ir ribojimus.

Meksika yra antra didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika, G20 narė ir dabar nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė. Rusijos nėra tarp svarbiausių Meksikos prekybos partnerių. Tačiau yra rusų bendrovių, pavyzdžiui, naftos koncernas „Lukoil”, kurios turi didelių finansinių interesų Meksikoje. Pernai daugiau kaip 75 000 rusų atostogavo Meksikoje.

18:45 Per Rusijos smūgį Kijevo TV bokštui žuvo 5 žmonės

Antradienį per raketos smūgį, nukreiptą į pagrindinį Kijevo televizijos bokštą, žuvo penki žmonės ir penki buvo sužeisti, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos pareigūnai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti apdegę kūnai ir automobiliai, apgadinti per akivaizdų Rusijos išpuolį, dėl kurio nutrūko kai kurių valstybinių transliuotojų programos, tačiau struktūra liko nepažeista.

18:40 Kijevo meras V. Klyčko: padėtis „grėsminga”

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko padėtį Kijeve vadina „grėsminga”. „Priešas nori užkariauti mūsų šalies širdį. Bet mes kovosime ir Kijevo neatiduosime”, – rašė jis žinių kanale „Telegram”. Kartu meras įspėjo dėl panikos ir melagienų.

Rusija prieš tai paskelbė vėl atakuosianti Ukrainos žvalgybos informacines struktūras, be kita ko, Kijevo Brovari priemiestyje. Kijevo gyventojai, gyvenantys netoli tokių objektų, paraginti palikti savo namus, Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tuo tarpu socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose demonstratyvia pasirodė su neperšaunama liemene. Antrajame plane stovėjo iki dantų ginkluoti kariai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir O. Reznikovas pastaruoju metu dažnai skelbia nuotraukas, kuriose jie nusifotografavę Kijeve – kad būtų paneigti spėliojimai dėl galimo jų pabėgimo iš šalies.

Neabejojama, kad rusų daliniai tęs savo judėjimą Kijevo link. Naktį į antradienį iš palydovų darytose nuotraukose buvo matyta milžiniška tankų ir kitos karinės technikos vilkstinė. Jos ilgis – net 60 km. Anot JAV gynybos šaltinių, rusų pajėgos pasiryžusios užimti sostinę nepaisant nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo.

15:30 Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai aptarė europinį atsaką į karinę agresiją Ukrainoje

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptarė europinį atsaką į karinę agresiją prieš Ukrainą, paramos Ukrainai priemones ir saugumo stiprinimą Baltijos regione.

G. Nausėda pokalbio metu akcentavo, kad Europa turi tęsti agresoriaus izoliaciją tarptautinėje erdvėje, kad kuo greičiau būtų sustabdyti kariniai veiksmai prieš Ukrainą. Pasak šalies vadovo, Vakarų pasaulis turėtų taip pat tęsti pastangas informuoti Rusijos žmones apie V. Putino režimo vykdomus karo nusikaltimus ir sukurti atsvarą Kremliaus propagandai.

„Rusijos žmonės turi teisę žinoti, ką Ukrainoje daro Kremliaus režimas. Žinoti, kad jų sūnūs, vyrai, broliai ten žūsta tik dėl to, kad V. Putinas nusprendė perbraižyti žemėlapį. Rusijos žmonės turi suvokti, kad V. Putinui nėra svarbios ne tik nekaltų ukrainiečių gyvybės, bet ir pačių rusų”, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas ragino Prancūzijos prezidentą paremti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą paraišką, kuo greičiau suteikti jai šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas. G. Nausėda akcentavo, kad būtina tęsti paramą Ukrainai – karinę, politinę, ekonominę.

Lietuvos ir Prancūzijos vadovai, kaip skelbia Prezidentūra, taip pat aptarė svarbiausius jau kitą savaitę Paryžiuje vyksiančio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus.

15:20 V. Zelenskis generolą M. Žyrnovą paskyrė Kijevo karo komendantu

Dėl nesaugios padėties Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė karo komendantą sostinei Kijevui.

„Vitalijus Klyčko lieka Kijevo meru, jis (komendantas) turės savo atsakomybės sritį”, – sakė V. Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu. 55-erių generolas Mykola Šyrnovas jau 2014 metais organizavo gynybos priemones. Po karo esą viskas grįš į įprastas vėžes. Praeityje V. Zelenskis mėgino susilpninti V. Klyčko kaip galimą konkurentą.

Gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos buvo sustabdytos už 15-20 km į šiaurę nuo Kijevo. Kairiajame Dniepro upės krante kilometrinė karinės technikos kolona iš šiaurės rytų juda Kijevo link. Baiminamasi, kad 3 mln. gyventojų turinti sostinė bus apsupta.

Prieš tai V. Zelenkis dekretu leido be vizų atvykti užsieniečiams, kurie tarptautiniame legione nori ginti Ukrainą. Tačiau Rusijos piliečiams tas netaikoma.

12:45 Švedija ragina griežtinti sankcijas prieš Rusiją

Švedijos vyriausybė norėtų, kad Europos Sąjunga priimtų sprendimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai, taip pat ir asmenims, susijusiems su šalies vadovybe. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Švedijos ES reikalų ministras Hansas Dahlgrenas.

„ES ėmėsi istorinių priemonių, bet jų reikia daugiau, – sakė jis. – Mes turime stipriau ir plačiau smogti aukščiausiam Rusijos valdžios ešelonui. Sankcijos turėtų būti taikomos dar didesniam Putiną remiančių oligarchų skaičiui. Mes taip pat norime, kad priemonių būtų imamasi prieš žmones, priklausančius vadinamajai Vagnerio grupei”.

Švedijos vyriausybė norėtų, kad būtų atsisakyta vadinamųjų auksinių pasų išdavimo kai kuriose šalyse ir kad Rusija būtų griežčiau izoliuota. Šios šalies dalyvavimas tarptautinėse organizacijose turi būti apribotas, visi Rusijos sportininkai turi būti nušalinti nuo visų tarptautinių varžybų, paaiškino ministras.

H. Dahlgrenas paragino ištirti pranešimus apie Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus. „Vyriausybė imsis iniciatyvos sukurti tarptautinį mechanizmą, kuris rinks faktus ir tirs įtarimus dėl tokių nusikaltimų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn”, – pabrėžė jis.

12:30 V. Zelenskis kreipsis į Europos Parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į Europos Parlamentą tuo metu, kai jo šalis kovoja, kad sulaikytų besiveržiančias Rusijos pajėgas, pranešė įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininkė.

Parlamento pirmininkė Roberta Metsola tviteryje parašė, kad V. Zelenskis „prisijungs ir kalbės pasauliui”, kai Europos Sąjungos įstatymų leidėjai nuo 11.30 GMT laiku diskutuoja apie karą.

Apie V. Zelenskio, kurio drąsa Maskvos agresijos akivaizdoje sukėlė susižavėjimą visame pasaulyje, kreipimąsi paskelbta, Kijevui siekiant paspartinti narystę bloke. ES įstatymų leidėjai ketina priimti neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Tačiau sprendimą pastatyti Kijevą ant narystės bėgių turi padaryti 27 valstybės narės. Pareigūnai perspėja, kad Ukrainai prireiks daug metų reformų, kad ji galėtų tapti ES dalimi.

V. Zelenskis kreipsis Maskvos pajėgoms bombarduojant civilines teritorijas didžiuosiuose miestuose. Palydovinės nuotraukos rodo, kad už 29 kilometrų į šiaurę nuo Kijevo telkiasi daugybė Rusijos šarvuočių ir artilerijos, 3 mln. gyventojų turinti sostinė rengiasi didžiuliam puolimui.

12:15 JT: iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 660 tūkst. pabėgėlių

Per šešias pastarąsias dienas iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 660 tūkst. pabėgėlių.

Tai antradienį per spaudos konferenciją Ženevoje pranešė oficiali JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo.

„Per pastarąsias šešias dienas 660 tūkst. pabėgėlių atvyko iš Ukrainos į kaimynines šalis”, – pareiškė ji.

12:05 Diplomatai boikotavo S. Lavrovo kalbą Nusiginklavimo konferencijoje

Ukrainos ambasadorius ir daugelio šalių diplomatai antradienį demonstratyviai išėjo, kai prasidėjo Rusijos užsienio reikalų ministro kalba Ženevoje vykstančioje Nusiginklavimo konferencijoje.

Protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, diplomatai atsistojo ir išėjo iš patalpos, kai buvo pradėta rodyti Sergejaus Lavrovo iš anksto įrašyta vaizdo žinutė.

07:45 Kinija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Ukrainos

Kinija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Ukrainos, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, nes baiminasi dėl jų saugumo. Pekino sąjungininkei Rusijai vykdant invaziją, taip pat pranešta apie ukrainiečių priešiškumą kinams.

Maždaug 600 Kinijos studentų pirmadienį buvo evakuoti iš Kijevo ir pietinio Odesos uostamiesčio, pranešė valstybinis laikraštis „Global Times”, remdamasis Kinijos ambasada Ukrainos sostinėje. Jie autobusu keliavo į kaimyninę Moldovą su ambasados ​​palyda ir vietos policijos apsauga, teigiama pranešime, kuriame nurodoma, kad vienas evakuotasis sakė, kad šešių valandų kelionė buvo „saugi ir sklandi”.

Dar 1000 Kinijos piliečių antradienį išvyks iš Ukrainos į Lenkiją ir Slovakiją – Europos Sąjungos valstybes nares, priduriama pranešime. Kinija dėl konflikto laikosi atsargios diplomatinės linijos – ji besąlygiškai pasisako už valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, bet vengia supykdyti savo artimą sąjungininkę Rusiją.

Kitos šalys, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Japoniją, likus kelioms savaitėms iki invazijos, evakavo diplomatus ir ragino piliečius išvykti, o Kinija laukė iki ketvirtadienio, kol paskelbė, kad organizuos užsakomuosius skrydžius savo piliečiams evakuoti. Tačiau skrydžiai neįvyko, vėliau Ukraina uždarė savo oro erdvę, o Kinijos ambasadorius gavo neigti, kad pabėgo iš Kijevo. Sekmadienį vaizdo žinutėje jis pabrėžė būtinybę „palaukti, kol bus saugu”, kad būtų galima evakuotis.

Kinija pranešė, kad darbo ir studijų tikslais Ukrainoje gyvena apie 6 tūkst. jos piliečių. Ambasada Kijeve iš pradžių ragino ketinančius išvykti aiškiai pažymėti savo transporto priemones Kinijos vėliava, bet socialinėje žiniasklaidoje pasigirdus nepatikrintiems pareiškimams apie didėjantį ukrainiečių priešiškumą Kinijos piliečiams, tai atšaukė.

Kitos dvi ES valstybės – Vengrija ir Rumunija – teiks pagalbą Kinijos piliečiams, atvykstantiems iš Ukrainos, sakoma ambasados​​ pranešime pirmadienį.

07:30 Japonijos parlamento žemieji rūmai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą

Japonijos parlamento žemieji rūmai antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Joje pažymima, kad Maskvos veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei ir JT įstatams, pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą. Dokumente reikalaujama tučtuojau nutraukti karo veiksmus ir išvesti Rusijos kariuomenę.

„Mes negalime sutikti su tuo, kad status quo vienašališkai keičiamas jėga, – sakoma rezoliucijoje. – Susiklostė nepaprastai rimta situacija, kuri sukrečia pasaulio tvarkos pamatus ne tik Europoje, bet ir Azijoje”.

Parlamentarai pareikalavo, kad Japonijos vyriausybė prisidėtų „prie kuo spartesnio taikos atkūrimo Ukrainoje greitomis ir ryžtingomis priemonėmis, įskaitant sankcijas”. Manoma, kad trečiadienį analogišką rezoliuciją patvirtins ir Japonijos parlamento aukštieji rūmai.

Anksčiau jie jau priėmė dokumentų, kuriuose buvo reiškiamas susirūpinimas dėl padėties Ukrainoje, bet Rusija juose nebuvo minima ir tiesiogiai smerkiama.

06:50 Ochtyrkos mieste žuvo 70 Ukrainos karių

Sumų srities Ochtyrkos mieste nuo Rusijos pajėgų artilerijos ugnies žuvo 70 Ukrainos kariškių.

Tai antradienį socialiniame tinkle „Telegramm” pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

„Vakar priešo artilerija smogė karinei daliai. Iš griuvėsių tebetraukiami palaikai. Žuvusiųjų daug. Dabar kapinėse ruošiamos vietos – 70-čiai kritusių Ukrainos kovotojų”, – sakoma pranešime.

D. Žyvyckis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių.

„Rusų lavonų mieste labai daug, renkame”, – pridūrė regiono vadovas.

Jis taip pat paskelbė sunaikintos karinės dalies nuotraukų.

Anksčiau Ochtyrkos meras Pavlo Kuzmenka pranešė, kad ant miesto buvo numesta Ženevos konvencijos uždraustų vakuuminių bombų.

06:30 Trys NATO šalys perduoda Ukrainai 70 lėktuvų

Bulgarija, Lenkija ir Slovakija perduoda Ukrainai 70 karinių lėktuvų, kurie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba.

„70 lėktuvų Ukrainos armijai! Mūsų partneriai mums perduoda orlaivių Mig-29 ir Su-25! Jei reikės, jie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose, iš kurių Ukrainos lakūnai skris vykdyti kovinių užduočių”, – rašoma pranešime.

Spaudos tarnybos duomenimis, Bulgarija perduoda 16 naikintuvų Mig-29 ir 14 šturmo lėktuvų Su-25, Lenkija – 28 lėktuvus Mig-29, Slovakija – 12 lėktuvų MiG-29.

00:20 Ukraina kaltina Rusiją karo nusikaltimais

Po pranešimų apie daug civilių aukų per Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą Kijevas apkaltino Maskvą karo nusikaltimais.

„Rusija vis atakuoja vaikų darželius ir našlaičių namus. Rusija atakuoja ligonines. Rusija apšaudo mobilias medicinos pagalbos brigadas ir pasitelkia diversantų grupes”, – JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kislica”. Tai esą „veiksmai valstybės, kuri pasiryžusi žudyti civilius”. „Nėra diskusijų: tai karo nusikaltimai”, – pabrėžė ambasadorius.

2022-02-28 ĮVYKIAI

22:40 Europa su sąjungininkėmis pasirengusios naujoms sankcijoms Rusijai

Europa ir jos sąjungininkės pasirengusios naujoms sankcijoms prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Tai pirmadienio vakarą po Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Rumunijos, JAV, Kanados ir Japonijos vadovų bei ES ir NATO atstovų vaizdo konferencijos pranešė Eliziejaus rūmai Paryžiuje. Baudžiamosios priemonės esą gali būti paskelbtos „ateinančiomis dienomis”.

„Bus naujų sankcijų. Tai prioritetas”, – sakoma pranešime. Esą skubiai būtina Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padidinti karo kaštus ir „pakeisti jo skaičiavimus”. Tačiau jau ir dabar paskelbtos sankcijos yra „skausmingesnės nei tikėjosi prezidentas V. Putinas”.

Savaitgalį Ukrainos sąjungininkės susitarė iš SWIFT finansų sistemos pašalinti virtinę Rusijos bankų. Pirmadienį įsigaliojo draudimas Rusijos lėktuvams skristi virš ES šalių. Rusijai į tai reagavo uždarydama savo oro erdvę oro bendrovėms iš 36 valstybių.

22:00 Turkija uždarė Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius karo laivams

Karo laivai nebegalės plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Tai pirmadienį paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Šis sprendimas gali skaudžiai smogti Rusijos kariniam laivynui. Sąsiauriai jungia Viduržemio jūrą su Juodąja jūra. Remiantis tarptautine Montrė sutartimi, Turkija karo metu gali riboti karo laivų plaukimą.

Turkija praėjusią savaitę smarkiai sukritikavo Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą.

21:35 Ukrainos branduoliniai reaktoriai dirba saugiai

Branduoliniai reaktoriai Ukrainoje, vietos institucijų teigimu, veikia saugiai ir be trikdžių. Tai pirmadienį po pokalbių su operatorėmis pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Jų teigimu, nors rusų pajėgos yra netoli Zaporožės atominės jėgainės su šešiais jos reaktoriais, tačiau teritorijos dar neužėmė.

Be to, TATENA išanalizavo radiacijos rodiklius iš Rusijos dalinių jau užimtos zonos aplink Černobylio elektrinę į šiaurę nuo Kijevo. Jie esą yra žemi. TATENA vadovas Rafaelis Grossis dar kartą pabrėžė, kaip svarbu per mūšius nepažeisti reaktorių.

20:30 Kijevo meras V. Klyčko baiminasi, kad gali pradėti trūkti maisto produktų ir medikamentų

Ukrainos sostinėje Kijeve, anot mero Vitalijaus Klyčko, gali pradėti trūkti maisto ir medikamentų. „Logistika žlugusi. Ateinančiomis dienomis pradės trūkti maisto produktų ir medikamentų”, – sakė jis „Bild Live” televizijai.

Pasak V. Klyčko, sostinė vis dar yra Ukrainos rankose. „Tiesiogiai mieste Rusijos pajėgų dar nėra. Jos priartėja, kaunasi ir pasitraukia, – kalbėjo meras. – Čia, mieste, iš dalies yra rusų snaiperių. Todėl reikia būti atsargiems”.

20:20 V. Zelenskio prašymu E. Macronas vėl kalbėjosi su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareikalavo nutraukti puolimą prieš civilius gyventojus Ukrainoje, Baltarusijos pasienyje vykstant Maskvos ir Kijevo taikos deryboms.

Visi išpuoliai prieš privačius asmenis ir gyvenamuosius namus turi būti nutraukti, o civilinė infrastruktūra – išsaugota, E. Macronas sakė V. Putinui, pranešė Eliziejaus rūmai.

Dėl galimo susitarimo su Ukraina Kremlius pareiškė: „V. Putinas pabrėžė, kad toks susitarimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei būtų besąlygiškai atsižvelgta į teisėtus Rusijos saugumo interesus. Tai apima, pavyzdžiui, Juodosios jūros Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, suvereniteto pripažinimą ir Ukrainos demilitarizaciją”.

Per pokalbį E. Macronas taip pat dar kartą paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir Rusijos atakas Ukrainoje. Jis taip pat pabrėžė, kad turi būti laikomasi tarptautinių žmogaus teisių.

Pranešama, kad E. Macronas kalbėjosi su V. Putinu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu ir buvo pirmasis Vakarų politikas, kuris tai padarė nuo ketvirtadienį prasidėjusios invazijos į Ukrainą.

20:05 Vengrija neleis per savo teritoriją gabenti į Ukrainą ginklų

Vengrija neleis per savo teritoriją gabenti mirtinų ginklų į Ukrainą, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.

Pasak portalo politico.eu, Vengrijos vyriausybė, pastarąjį dešimtmetį puoselėjusi glaudžius santykius su Kremliumi, pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pritarė Europos sankcijoms. Ji taip pat pasirašė už Europos taikos priemonės, pagal kurią ES gali finansuoti ginklų pirkimą ir tiekimą, aktyvavimą.

Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurio balandžio 3 dieną laukia sunkūs parlamento rinkimai, pastarosiomis dienomis tvirtino, kad jo šalis turi „nedalyvauti” konflikte ir kad Vengrija pati netiekia ginklų savo kaimynei.

Pirmadienį P. Szijjártó paaiškino, kad nacionalinio saugumo sumetimais žengiamas dar vienas žingsnis – neleidžiama tiekti ginklų tranzitu per Vengrijos teritoriją.

Tačiau ministras pažymėjo, kad Vengrija ir toliau teiks humanitarinę pagalbą, įskaitant maistą ir vandenį, vakarų Ukrainai.

P. Szijjártó pareiškimas, kad Vengrija neleis ginklų gabenti tranzitu per Vengriją, sukėlė saugumo ekspertų susirūpinimą.

„Šio karo akivaizdoje nė viena Europos šalis negali likti nuošalyje, kai ant kortos pastatyta Europos saugumo architektūros ateitis, – sakė vienas buvęs Vengrijos pareigūnas. – Jei leisime [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui pasiekti savo tikslą, rizikuojame Vengrijos ir Europos saugumu kur kas labiau nei šiuo minimaliu indėliu į kovą su agresija”.

19:30 Ukrainos žiniasklaida praneša apie smarkius sprogimus Kijeve ir Charkive

Netrukus po pirmojo pokalbių tarp Rusijos ir Ukrainos rato Ukrainos sostinėje Kijeve, pasak žiniasklaidos, nugriaudėjo mažiausiai du stiprūs sprogimai.

Iš Charkivo naujienų agentūra „Unian” ir kitos žiniasklaidos priemonės pranešė apie mažiausiai tris sprogimus. Oro pavojaus signalai aidėjo ir kituose didmiesčiuose. „Unian”, be to, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vakariniame Kijevo danguje matyti didelis ugnies kamuolys.

19:20 Žiniasklaida: planuojamas antras Rusijos ir Ukrainos pokalbių ratas

Po pirmadienį vykusių pirmųjų tiesioginių pokalbių tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų, ateinančiomis dienomis, anot žiniasklaidos, planuojamas antrasis jų ratas, rašo agentūra „Reuters”.

Pirmojo pokalbių rato detalės kol kas nežinomos. Derybininkai dabar grįš į savo sostines konsultacijų, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti”, remdamasi Ukrainos prezidento patarėju Mychailu Podaljaku. Baltarusijos naujienų agentūra „Belta”, nurodydama į Rusijos delegacijos šaltinius, pranešė, kad ateinančiomis dienomis vyks nauji pokalbiai.

Delegacijos susitiko Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Ukraina pokalbių tikslu buvo paskelbusi paliaubas ir rusų dalinių atsitraukimą iš jos teritorijos nedelsiant. Tai buvo pirmieji tiesioginiai pokalbiai po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusį ketvirtadienį.

19:05 Rusijos ir Ukrainos derybos baigėsi be persilaužimo

Taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos baigėsi nepasiekus persilaužimo. „Mes grįžtame konsultacijų į sostines”, – pirmadienį po susitikimo Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje žurnalistams sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoljakas. Detalių jis neminėjo. Abi pusės esą nusistatė kelias pagrindines temas, kuriomis turi būti priimti „tam tikri sprendimai”. Susitikimas truko apie šešias valandas. Delegacija iš Ukrainos, anot pranešimų, vakare išvyko atgal į Kijevą.

Pokalbiai prasidėjo vidudienį. Juos pradėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejevas, tai buvo matyti iš baltarusių valstybinės žiniasklaidos paskelbto vaizdo įrašo. Pokalbiai vyko Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Nepaisant to, karo veiksmai tęsėsi toliau.

Rusijos delegacijai vadovavo Kremliaus specialusis įgaliotinis Vladimiras Medinskis, Ukrainos pusei – prezidento partijos frakcijos pirmininkas Davidas Arachamija. Tiksli derybų vieta kol kas nežinoma.

Maskvos delegacijai taip pat priklausė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, gynybos viceministras Aleksandras Fominas, Rusijos pasiuntinys vadinamosios kontaktinės grupės derybose Borisas Gryzlovas ir žinomas politikas užsienio politikos klausimais Leonidas Sluckis.

Su Ukrainos delegacija be D. Arachamijos atvyko gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, prezidento patarėjas M. Podoljakas, Ukrainos delegacijos trišalėje kontaktinėje grupėje vadovo pavaduotojas Andrijus Kostinas, parlamentaras Rustemas Umiarovas ir užsienio reikalų viceministras Mykola Točyzkis.

18:50 J. Borrellis: Rusijos invazija Ukrainoje tampa „vis nuožmesnė”

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą darosi vis nuožmesnė, nes pranešta apie smūgius gyvenamiesiems rajonams.

„Rusijos karinė kampanija darosi vis aršesnė, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos drąsiai atremia puolimą, – žurnalistams sakė J. Borrellis. – Yra daug civilių aukų… ir didėja žmonių, ieškančių prieglobsčio, bėgančių nuo karo, srautas”.

Sekmadienį ES pristatė 450 mln. eurų paketą, skirtą ginklų tiekimui Ukrainai finansuoti. Tai pirmas kartas, kai blokas sutiko siųsti ginklus į trečiąją šalį.

J. Borrellis sakė, kad Kijevo prašymu ES „mobilizavo” savo palydovinį centrą Madride teikti Ukrainai geokosminę žvalgybinę informaciją.

J. Borrellis patikslino savo sekmadienį padarytą pareiškimą, kad 27 šalių blokas tieks Ukrainai naikintuvus.

„Kai kurios Europos šalys, jei nori, dvišaliu pagrindu gali mobilizuoti bet kokią pagalbą, kad padėtų Ukrainai apsiginti, o jai taip pat reikia lėktuvų, – sakė jis. – Tačiau tai turėtų būti tos Europos šalys, kurios turi naikintuvų, kuriuos galėtų pilotuoti Ukrainos karinių oro pajėgų pilotai”.

Be karinės paramos, ES taip pat pradėjo taikyti griežčiausias per visą savo istoriją sankcijas Maskvai, įskaitant transakcijų su Rusijos centriniu banku blokavimą.

Pagrindinė energijos eksportuotoja Rusija pagrasino atkeršyti dėl šių priemonių, o J. Borrellis perspėjo ES piliečius, kad bausmės Maskvai „turės savo kainą”.

„Sankcijos turės atoveiksmį. Sankcijos kainuoja”, – sakė J. Borrellis. – Tačiau turime būti pasirengę sumokėti šią kainą dabar, nes priešingu atveju ateityje turėsime sumokėti daug didesnę kainą”.

16:50 Rusijos ir Ukrainos derybose laukia trečias „turas”

Ukrainos ir Rusijos derybos tęsiasi, po kelių minučių prasidės trečiasis turas, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas.

16:20 Šveicarija prisijungė prie ES sankcijų Rusijai

Tradiciškai neutrali Šveicarija pritars visoms sankcijoms, kurias Europos Sąjunga jau įvedė Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pareiškė Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas.

„Tai didelis žingsnis Šveicarijai”, – sakė I. Cassisas spaudos konferencijoje. Iki tol neutrali Alpių valstybė kelias dienas dvejojo, ar prisijungti prie tarptautinių veiksmų baudžiant Maskvą dėl kaimyninei valstybei paskelbto karo.

15:00 Latvija leis savo piliečiams savanoriškai vykti kovoti į Ukrainą

Latvijos parlamentui pirmadienį vienbalsiai patvirtinus reikiamą teisinę bazę, Latvija ketina leisti savo piliečiams vykti į Ukrainą ir kovoti prieš Rusijos pajėgas.

Priimtos Latvijos nacionalinio saugumo įstatymo pataisos leidžia piliečiams savanoriškai tarnauti Ukrainoje, nebijant galimo baudžiamojo persekiojimo grįžus.

Prieš išvykdami į Ukrainą jie turi užsiregistruoti Latvijos kariuomenėje kaip rezervistai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau „Twitter” tinkle paragino užsieniečius padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

12:15 Ukraina reikalauja „neatidėliotinų” paliaubų ir Rusijos kariuomenės išvedimo

Ukraina pareikalavo, kad Rusija tuojau pat nutrauktų ugnį ir išvestų kariuomenę, kai Kijevo delegacija pirmadienį atvyko į derybas su Rusijos derybininkais penktąją Kremliaus puolimo dieną.

„Ukrainos delegacija atvyko prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos dalyvauti derybose su Rusijos Federacijos atstovais”, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime. „Pagrindinis derybų klausimas – neatidėliotinos paliaubos ir karių išvedimas iš Ukrainos”.

Ukrainos delegacija rengėsi susitikti su Rusijos atstovais pirmosioms deryboms po Maskvos invazijos tuo metu, kai Ukrainoje tęsėsi kovos dėl kelių miestų ir prasidėjo Rusijos rublio griuvimas. Susitikimas vyks visai prie sienos kaimyninėje Baltarusijoje, kuri yra pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, leidusi Rusijos kariuomenei užpulti Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame pareiškime paragino Rusijos karius atsisakyti savo technikos ir palikti mūšio lauką, kad išgelbėtų savo gyvybes. Jis tvirtino, kad jau žuvo daugiau nei 4500 Rusijos karių. Jis taip pat paragino Europos Sąjungą „nedelsiant” suteikti Ukrainai narystę taikant specialią procedūrą.

Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kaip Ukrainos delegatai atvyksta sraigtasparniu. Rusijos delegatas Leonidas Sluckis, Rusijos parlamento tarptautinių reikalų komiteto vadovas, per „Telegram” pranešimų programėlę parašė: „Netrukus pradėsime”.

Ukrainos delegacijoje – gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis.

Derybos prasideda po V. Zelenskio ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbio telefonu, taip pat praėjus dienai, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo gynybos vadams paskelbti šalies branduolinių pajėgų parengtį. V. Zelenskis sakė skeptiškai vertinantis proveržio galimybę. „Kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatu, bet tegul mėgina”, – sakė jis.

Kijevas iš pradžių nenorėjo siųsti delegacijos į Baltarusiją dėl šios šalies vaidmens palengvinant Rusijai užpulti Ukrainą.

11:30 Ukrainos lyderis paragino Rusijos kareivius sudėti ginklus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Rusijos kareivius sudėti ginklus ir dezertyruoti, tuo metu Ukrainos ir Rusijos delegacijoms rengiantis deryboms dėl Maskvos invazijos.

„Palikit savo įrangą. Dinkit iš čia. Netikėkit savo vadais. Netikėkit savo propagandistais. Tiesiog gelbėkit savo gyvybes”, – sakė V. Zelenskis naujame kreipimesi į Rusijos pajėgas.

Jo teigimu, per Kremliaus puolimą gyvybės neteko jau daugiau kaip 4500 Rusijos kareivių.

10:35 Pranešama, kad į derybų vietą atvyko Ukrainos delegacija

10:30 Šimtai tūkstančių nuo karo bėgančių Ukrainiečių jau Lenkijoje

Per pastarąsias keturias dienas į Lenkiją iš Ukrainos atvykusių pabėgėlių skaičius viršija 280 tūkst. Tai pranešė Lenkijos pasienio tarnyba.

10:08 Bus diskutuojama apie Ukrainos priėmimą į ES

Galimo Ukrainos priėmimo į Europos sąjungą klausimas bus diskusijų objektas, praneša Europos Vadovų Tarybos vadovas Charlesas Michelis.

09:10 Ukraina teigia, kad Rusijos kariuomenė „sulėtino puolimo tempą”

Ukrainos kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė sulėtino „puolimo tempą”, Maskvos puolimams Ukrainoje tęsiantis jau penktą dieną.

„Rusai sumažino puolimo tempą, tačiau kai kuriose srityse vis dar mėgina sėkmę”, – sakė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

09:00 Rusija skelbia apie savo „pasiekimus”

Šiandien Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad sunaikino 1114 Ukrainos karinės infrastruktūros objektų. Taip pat teigiama, kad perimti Berdjansko ir Energodaro miestai.

07:45 Ukrainos delegacija jau Baltarusijoje

Ukrainos delegacija kirto sieną ir yra Baltarusijos teritorijoje. Derybos prasidės artimiausiu metu, – praneša Baltarusijos žiniasklaida.

07:00 Po paskutinių sankcijų Rusijos rublis smuko beveik 30 procentų

Rusijos rublis dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito beveik 30 proc., pasaulio galiūnėms paskelbus Maskvai naujas, griežtesnes sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą.

Remiantis „Bloomberg News”, rublis krito 27 proc. iki 114,33 rublio už dolerį.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė, kad pašalins kai kuriuos Rusijos bankus iš tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT bei asmeniškai nusitaikė į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Jie taip pat uždraudė visus sandorius su Rusijos centriniu banku.

Tuo metu Didžiojo septyneto (G7) šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV – perspėjo, kad „imtis tolesnių žingsnių”, kad padidintų jau paskelbtas sankcijas, jei Rusija nenutrauks karo veiksmų.

06:42 ES rengiasi priimti „milijonus” ukrainiečių

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį ėmėsi spręsti, kaip koordinuotai priimti šimtus tūkstančių nuo Rusijos invazijos bėgančių ukrainiečių, ypač pasiūlant jiems laikinosios apsaugos statusą.

AFP duomenimis, nuo puolimo pradžios ketvirtadienį į ES atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų atvyko į Lenkiją, pranešė jos vyriausybė.

Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo svarstoma galimybė suteikti ukrainiečiams statusą pagal dar nė karto nepanaudotą 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyvą, kuri leistų jiems iki trejų metų gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje. „Labai didelė dauguma” ministrų pasisakė už greitą šios galimybės suaktyvinimą, sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, kurio šalis rotacijos tvarka šiuo metu pirmininkauja ES.

Pagal bendradarbiavimo sutartis ukrainiečiams, turintiems pasus su biometriniais duomenimis, leidžiama atvykti į ES be vizos ir būti iki trijų mėnesių. Tačiau ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pareiškė, kad blokas turi būti pasirengęs priimti juos ilgiau nei šiam laikotarpiui ir kad jis turi pasirengti galimai „milijonams” atvykstančių iš Ukrainos. „Būtų tinkamas laikas pasinaudoti Laikinosios apsaugos direktyva”, – sakė ji.

Iš pradžių ši direktyva buvo parengta pabėgėliams nuo konfliktų buvusioje Jugoslavijoje, numatant nuostatas, kaip valdyti didžiulį žmonių antplūdį ir priemones, skirtas juos paskirstyti 27-ose ES šalyse. Tačiau tam, kad ši priemonė būtų panaudota, jai turi pritarti kvalifikuota dauguma ES valstybių – 15 iš 27 šalių, kuriose gyvena bent 65 proc. bloko gyventojų.

06:40 Žiniasklaida: Kijevo ir Maskvos derybos vyks pirmadienio rytą

Ukrainos ir Rusijos pokalbiai dėl galimo taikaus sprendimo turėtų prasidėti pirmadienio rytą. Tai pranešė rusų naujienų agentūra TASS ir „Ukrainskaja Pravda”.

Susitikimas, kuris iš tiesų turėjo prasidėti jau sekmadienį, vėluoja dėl „Ukrainos delegacijos logistikos”, rašo TASS, remdamasis anoniminiais šaltiniais. Rusijos delegacija jau paliko Minską ir išvyko į susitikimo vietą.

Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje Baltarusijos Gomelio srityje planuojamiems pokalbiams Kijevas jokių sąlygų nekėlė, prieš tai pranešė Ukrainos prezidentūra. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo nusiteikęs skeptiškai: „Netikiu, kad šiame susitikime bus pasiektas rezultatas, bet pamėginkime”.

18:30 Netoli Kijevo sunaikintas krovininis lėktuvas

Per kautynes netoli Ukrainos sostinės Kijevo sunaikintas didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas „Antonov An-225 Mriya” („Svajonė”), skelbia Ukrainos žiniasklaida.

Lėktuvas buvo priparkuotas neramumų apimtame Hostomelio aerodrome į šiaurės vakarus nuo Kijevo, sekmadienį paskelbė radijo stotis „Radio Svoboda”, remdamasi vienu buvusiu ir vienu dabartiniu lėktuvų gamybos kompanijos „Antonov” darbuotoju.

„Galbūt Rusija ir sunaikino mūsų „Mriya”, – socialiniame tinkle „Twitter” parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Tačiau jie niekuomet nesunaikins mūsų svajonės tapti stipria, laisva ir demokratiška Europos šalimi.”

17:12 D. Kuleba: Ukraina derybose „nekapituliuos”

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį teigė, kad Kijevas derybose su Rusija nekapituliuos, ir apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną siekiu padidinti „spaudimą”, kai šis įsakė padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų” parengties lygį.

„Mes nepasiduosime, nekapituliuosime ir neatiduosime nė vieno savo teritorijos centimetro”, – D. Kuleba teigė virtualioje spaudos konferencijoje.

16:35 Ukraina sutiko sėsti su Rusija prie derybų stalo

Ukraina sutiko pradėti taikos derybas su Rusija. Remiantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuru, abiejų šalių delegacijos susitiks Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.

Pasak V. Zelenskio biuro, išankstinių sąlygų deryboms nenumatyta.

Ukrainos prezidentas prieš tai atmetė Kremliaus siūlymą susitikti Baltarusijoje, nes, vykdydama invaziją, Rusija naudojasi pastarosios šalies teritorija.

15:52 V. Putinas įsakė padidinti branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo šalies gynybos vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų” parengties lygį ir apkaltino Vakarus, esą šie Maskvos atžvilgiu imasi „nedraugiškų” veiksmų.

„Įsakau gynybos ministrui ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos kariuomenės atgrasymo pajėgų specialų kovinės parengties režimą”, – per televizijos transliuotą kreipimąsi pareiškė V. Putinas.

„Vakarų šalys yra nedraugiškos mūsų šaliai ne tik ekonomikos srityje – čia omenyje turiu neteisėtas sankcijas, – pridūrė V. Putinas. – NATO šalių aukšto rango pareigūnai leidžia, kad mūsų šalies adresu būtų skelbiami agresyvūs pareiškimai.”

Rusijos prezidentas ketvirtadienį įsakė pradėti Ukrainos puolimą ir taip sukėlė atgarsį visame pasaulyje. Jo šalies antžeminės pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, tačiau susiduria su nuožmiu ukrainiečių karių priešinimusi, kuris, Vakarų šaltinių teigimu, veikiausiai nustebino Maskvą.

Ukrainos vadovybė apibūdina kai kuriuos rusų karius kaip praradusius motyvaciją ir pavargusius ir teigia, kad dešimtys jų jau pasidavė.

15:45 Kijeve, gyvenamajame rajone, nugriaudėjo sprogimas

Kijeve, gyvenamajame rajone, sprogimas sunaikino septynis automobilius ir išdaužė 16-aukščio daugiabučio langus, pranešė miesto vadovybė.

Vadovybė taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje matyti galimai granatos išmušta duobė.

Naujienų agentūra dpa negalėjo nepriklausomai patvirtinti, ar dėl šios atakos atsakingi Rusijos kariai.

Ukraina kaltina Rusiją, kad ši savo pradėtos invazijos metu taikosi į civilius. Maskva šiuos kaltinimus atmeta.

Kijevo meras Vitalijus Kličko programėlėje „Telegram” pranešė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos sostinėje žuvo devyni civiliai, tarp jų – vaikas. Taip pat žuvo 18 Ukrainos saugumo pajėgų narių. Pasak mero, mieste iki šiol sužeisti 106 žmonės, įskaitant 47 civilius.

14:54 Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Charkovą

Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Charkovo miestą, sekmadienį pranešė regiono administracijos vadovas.

„Visiškai kontroliuojame Charkovą”, – programėlėje „Telegram” pranešė Olegas Sinegubovas ir pridūrė, kad ukrainiečių kariai vykdo „valymo” operaciją, kurios metu iš miesto veja čia esančias Rusijos pajėgas.

13:15 Vokietijos kancleris: pasaulyje prasidėjo „nauja era”

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulyje prasidėjo „nauja era”.

Kancleris kartu pažymėjo, kad Vakarų sąjungininkams šiuo metu keliamas klausimas, ar jie gali sukaupti pakankamai jėgų, jog nustatytų ribas tokiems „karo kurstytojams”, kaip Vladimiras Putinas.

„Iš esmės tai yra klausimas, ar galia gali palaužti teisę”, – specialioje parlamento sesijoje teigė O. Scholzas.

11:24 V. Zelenskis sveikina tarptautinę „koaliciją” Ukrainai remti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasidžiaugė parama, kurią jo šalis gauna iš savo tarptautinių sąjungininkų.

„Visa tai – jau realu. Gauname ginklus, vaistus, maistą, kurą ir pinigus, – kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Suformuota galinga koalicija – antikarinė koalicija – Ukrainai remti.”

10:45 V. Zelenskis: vėl bombarduojami gyvenamieji rajonai, civilinė infrastruktūra

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį teigė, kad Rusija bombarduoja gyvenamuosius rajonus visoje šalyje.

„Praėjusi naktis Ukrainoje buvo brutali, vėl buvo šaudoma, vėl bombarduojami gyvenamieji rajonai, civilinė infrastruktūra”, – internete paskelbtame kreipimesi teigė V. Zelenskis.

Pasak jo, „šiandien šalyje nėra nieko, ko okupantai nelaiko tinkamu taikiniu”. Rusų pajėgos „apšaudo raketomis ištisus miestų rajonus, kuriuose nėra ir niekada nebuvo jokios karinės infrastruktūros”.

„Vasilkovas, Kijevas, Černigovas, Sumai, Charkovas ir daugelis kitų Ukrainos miestų šiuo metu gyvena sąlygomis, kurios mūsų žemėse paskutinį kartą buvo regėtos Antrojo pasaulinio karo metu”, – pridūrė V. Zelenskis.

10:05 V. Zelenskis atsisako derėtis Baltarusijoje

Ukrainos prezidento V.Zelenskio teigimu, derybos Minske neįmanomos. „Varšuva , Bratislava , Budapeštas , Stambulas , Baku – visa tai pasiūlėme Rusijos pusei. Ir bet kuris kitas miestas mums tinka šalyse, iš kurių teritorijos raketos neskrenda”, – sakė Ukrainos vadovas.

Anksčiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos delegacija, kurią sudaro Užsienio reikalų ministerijos , Gynybos ministerijos ir prezidento administracijos atstovai , atvyko į Baltarusijos Gomelį ir lauks Ukrainos atstovų.

10:00 Suomija uždarys savo oro erdvę Rusijos lėktuvams

Suomija prisijungs prie kitų Europos šalių ir uždarys savo oro erdvę Rusijos lėktuvams, sekmadienį pranešė vyriausybė Helsinkyje.

Su Rusija 1,3 tūkst. km ilgio sieną turinti Suomija „yra pasiruošusi uždaryti savo oro erdvę Rusijos oro eismui”, socialiniame tinkle „Twitter” pranešė transporto ministras Timo Harakka.

09:30 Rusų kolona važiuoja į Sumus

Apie tai pranešė rajono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živytskis.

„Didelė priešo mašinų kolona važiuoja į miestą nuo Khimprom pusės”, – sakė jis.

D.Živytskis prašė Sumų gyventojų būti saugioje vietoje ir be reikalo neišeiti, laikytis atokiau nuo langų.

Liudininkai praneša apie daugiau nei 100 vienetų karinės technikos judėjimą. Tai tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai.

Kaip pranešė „Public Sumy”, dabar kolona juda aplink Sumus per N.Syrovatką. Taip pat užfiksuotas technikos judėjimas pro aplinkinius kaimus

09:20 V. Zelenskis: Ukraina steigia legioną kariams savanoriams iš užsienio

Ukraina steigia „tarptautinį” legioną kariams savanoriams iš užsienio šalių, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tai bus pagrindinis jūsų paramos mūsų šaliai įrodymas”, – V. Zelenskio pranešimą cituoja naujienų agentūra „Reuters”.

08:25 Ukrainą pasiekė karinis krovinys iš Lietuvos

Šeštadienio vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos – nuo Rusijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai.

Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai, pranešė Lietuvos kariuomenė.

„Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti”, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Apie paramą iš anksto skelbiama nebuvo, siekiant užtikrinti gabenimo saugumą, dėl tos pačios priežasties kitos detalės apie perdavimą irgi neskelbiamos. Tai – antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger”.

08:20 Teigiama, kad per vakar dieną Lugansko daliniai užkariavo tris gyvenvietes

Nuo karinės operacijos pradžios Lugansko kariniai daliniai pajudėjo 52 km. Per dieną kareiviai užkariavo tris gyvenvietes – Novoachtyrką, Smolyaninovo, Stanichno-Luganskoye. – teigia Rusijos gynybos ministerijos atstovas I. Konašenkovas.

08:00 Rusijos armija Charkove

Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Charkovo centrą, prasiverždama pro miesto gynybą.

07:40 Ruošiamasi atjungimui nuo SWIFT

Pasaulio tarpbankinių finansinių telekomunikacijų draugija SWIFT ruošiasi įgyvendinti Europos šalių sprendimą dėl sankcijų tam tikriems Rusijos bankams,- praneša Reuters.

„Dirbame su Europos institucijomis, kad išsiaiškintume detales apie subjektus, kuriems bus taikomos naujos priemonės, ir ruošiamės jas įgyvendinti pagal teisinę tvarką”, – sakoma SWIFT pranešime.

2022-02-26 ĮVYKIAI

22:50 Devynios šalys uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams

Devynios Europos šalys nusprendė uždaryti savo oro erdvę Rusijos civiliniams orlaiviams. Sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Čekija, Lenkija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija ir Slovėnija.

22:20 Vengrija siūlo Budapešte surengti taikos derybas

Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjártó pasiūlė surengti Rusijos ir Ukrainos derybas Budapešte. Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

21:10 Kijevas: prie Infrastruktūros ministerijos girdisi šūviai

Kijeve pradėjo veikti oro pavojaus signalizacija. Prie Infrastruktūros ministerijos girdisi šūviai

Kijevo gyventojų prašoma nedelsiant vykti į civilinės gynybos prieglaudą, pranešė Kijevo miesto valstybės administracija.

20:40 Ukraina prašo atimti iš Rusijos balsavimo teisę JT

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paprašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso atimti iš Rusijos teisę balsuoti JT Saugumo Taryboje.

19:50 Vokietija siekia pašalinti Rusiją iš SWIFT sistemos

Vokietija šeštadienį pareiškė, kad imasi veiksmų pašalinti Rusiją iš tarpbankinės sistemos SWIFT „tikslingu ir funkcionaliu būdu”, kad būtų sumažinta bet kokia šalutinė žala.

„Mes skubiai imamės veiksmų siekdami ir apriboti šalutinę pašalinimo iš SWIFT žalą, ir kad (priemonė) pasiektų reikiamus asmenis”, – bendrame pareiškime sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

„Mums reikia tikslingo ir funkcionalaus SWIFT apribojimo”, – pridūrė jie.

19:00 Rusija užėmė Berdjansko oro uostą

Rusijos karinė technika užėmė Berdjansko oro uostą.

Apie tai facebook pranešė Berdjansko miesto valdžia.

18:53 Rusija kreipėsi į ukrainiečius: reikalaukite, kad valdžia iš jūsų namų pašalintų sunkiąją ginkluotę

Rusijos gynybos ministerija kreipėsi į Ukrainos piliečius prašydama, kad jų šalies vadovybė nedelsiant pašalintų sunkiąją ginkluotę iš jų namų ir apylinkių.

Ministerija taip pat pridūrė, kad žvalgyba ir toliau fiksuoja Ukrainos raketų ir artilerijos dalinių dislokavimą Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gyvenamuosiuose rajonuose, bandydama pasakyti jog Ukrainos kariuomenė slepiasi už civilių gyventojų nugarų.

18:40 Vokietija leidžia tiekti savo gamybos ginklus Ukraina

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas leido šalims partnerėms tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus ginklus. Apie tai pranešė „Telegram” kanalas „Nexta”.

Informaciją taip pat patvirtino Vokietijos laikraštis Der Tagesspiegel ir infrastruktūros viceministras Mustafa Nayem.

18:00 „Go3″ ir „Home3″ sustabdė rusiškų TV kanalų retransliaciją ir įjungia tarptautinius naujienų kanalus

Atsižvelgdamos į skaudžius įvykius Ukrainoje, „Go3″ ir „Home3″ televizijos sustabdė rusiškų TV kanalų retransliaciją, pranešė TV3 grupė.

Sustabdyti ne tik „TVCi”, „NTV Mir”, PBK, kuriuos uždraudė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), bet ir kiti rusiški TV kanalai: „REN TV”, „RTVi”, CTC, „Ohota&Rybalka” ir „MirTV”.

Televizijos nori įsitikinti, kad bendradarbiavimas su minėtais kanalais nepažeidžia teisės aktų dėl tarptautinių sankcijų taikymo tam tikriems Rusijos Federacijos piliečiams, įmonėms ir organizacijoms.

Papildomai abi televizijos įjungia tarptautinius naujienų kanalus „Euronews”, „BBC World news” ir „Current Time” visiems savo vartotojams Baltijos šalyse.

17:25 Rusijos gynybos ministerija: rengiamas puolimas „visomis kryptimis”

Rusijos daliniai rengia puolimą „visomis kryptimis pagal operacijos planą” , – pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas I. Konašenkovas. Toks sprendimas buvo priimtas Kijevui atsisakius derėtis, – teigiama pranešime.

16:40 Baltijos šalys planuoja vienu metu uždaryti oro erdvę Rusijos lėktuvams

Baltijos šalys taip pat nori uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Estija prisijungia prie Lenkijos iniciatyvos ir uždraus visoms Rusijos oro bendrovėms naudotis mūsų oro erdve”, – šeštadienį Taline sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas. Jau rengiamas atitinkamas sprendimo projektas.

Latvija ir Lietuva taip pat nori uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams. „Visos sankcijos ir apribojimai veikia daug sėkmingiau, kai jie yra plataus masto ir visapusiški. Todėl Latvija šiuo klausimu derina veiksmus su kitomis Baltijos šalimis”, – paskelbė Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis.

Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, trijų Baltijos šalių oro erdvė bus uždaryta vienu metu.

„Dar vienas svarbus sprendimas jau pakeliui, – „Facebook” tinkle šį Baltijos šalių žingsnį komentavo Estijos premjerė Kaja Kallas. – Lenkija ir Čekija tai jau padarė, todėl raginame visas ES šalis padaryti tą patį. Parijų valstybės lėktuvams ne vieta demokratinių valstybių danguje”, – rašė ji.

15:05 Ukrainos kariuomenė ragina piliečius priešintis „visais įmanomais būdais”

Ukrainos kariuomenė paragino gyventojus visais įmanomais būdais stabdyti Rusijos karių judėjimą.

„Kirskite medžius, statykite barikadas, deginkite padangas! Panaudokite viską, kas įmanoma!” – sakoma šeštadienį „Facebook” tinkle paskelbtame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime, kurį citavo šalies naujienų agentūra UNIAN.

Kariuomenė taip pat ragino ukrainiečius gaminti Molotovo kokteilius (butelius su padegamuoju skysčiu).

„Okupantai turi suprasti, kad jie čia nepageidaujami ir kad jiems bus priešinamasi kiekvienoje gatvėje”, – sakoma pranešime. – Tegul jie bijo net pažvelgti į mūsų miestus. Kartu už pergalę! Okupantai bus sunaikinti”.

14:55 Ukrainai pagalba iš Belgijos ir Ispanijos

Pranešama jog Belgija Ukrainos kariams ketina atsiųsti 3,8 tūkst. tonų degalų ir 2 tūkst. kulkosvaidžių. Ispanija atsiųs 20 tonų vaistų ir medicinos reikmenų už 150 000 eurų.

13:20 V. Zelenskis: Ukraina „sužlugdė” Rusijos planą 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Kremliaus siekius užimti Kijevą ir jį nuversti, ir paragino rusus spausti prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis sustabdytų invaziją.

„Mes sužlugdėme jų planą”, – sakė 44 metų V. Zelenskis naujame vaizdo kreipimesi, pabrėždamas, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja sostinę Kijevą ir svarbiausius aplinkinius miestus.

Jis taip pat padėkojo rusams, kurie pasisakė prieš karą, ir paprašė jų toliau daryti spaudimą Kremliui, sakydamas: „Tiesiog sustabdykite tuos, kurie meluoja jums, meluoja mums, meluoja visam pasauliui”.

V. Zelenskis taip pat paragino Vokietiją ir Vengriją paremti Rusijos pašalinimą iš SWIFT bankinės sistemos ir taip nubausti Maskvą.

„ES šalys jau beveik visiškai remia Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos. Tikiuosi, kad Vokietijai ir Vengrijai užteks drąsos paremti šį sprendimą”, – sakė V. Zelenskis internete paskelbtame vaizdo kreipimesi.

12:40 Luhansko kaimą užėmė rusų kariai

Luhansko kaimą užėmė rusai Rusų kariai, taip pat Krymską ir Markivką. Tikslus aukų skaičius dar nenustatytas.

Pasak Luhansko srities valstybės administracijos vadovo Serhiy Haidai, Krymskas ir Markivkas taip pat užimti.

Severodonetskas ruošiasi gynybai, bombų slėptuvės paruoštos,- praneša Ukrainos žiniasklaida Gazeta.ua .

12:27 Lenkijos sieną nuo karo pradžios kirto 100 tūkst. ukrainiečių

Lenkijos vidaus reikalų viceministras Pawelas Szefernakeris šeštadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos šią savaitę sieną iš Ukrainos į Lenkiją kirto 100 tūkst. žmonių.

„Nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios iki šios dienos palei visą sieną su Ukraina sieną į Lenkiją kirto 100 tūkst. žmonių”, – sakė P. Szefernakeris žurnalistams pietryčių Lenkijoje esančiame pasienio kaime Medykoje.

11:53 Ukrainos SAM: per Rusijos invaziją jau žuvo 198 civiliai

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras šeštadienį pranešė, kad dėl Rusijos pajėgų veiksmų iš viso žuvo 198 civiliai gyventojai, tarp jų – ir trys vaikai.

„Deja, operatyviniais duomenimis, nuo užpuolikų rankos žuvo 198 žmonės, įskaitant 3 vaikus, sužeista 1 115 žmonių, iš jų – 33 vaikai”, – „Facebook” tinkle rašė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyaško.

11:20 Rusija žada reaguoti į Vakarų sankcijas

„Į Rusijos piliečių ir įmonių lėšų areštus užsienyje teks atsakyti simetriškai, sulaikant užsienio lėšas Rusijos Federacijoje” – taip teigė D. Medvedevas.

Tai pat pareikšta, kad jei užsienyje būtų areštuoti rusų ir Rusijos įmonių pinigai, neatmetama, kad JAV ar ES registruotų juridinių vienetų veikiančių Rusijoje, turtas gali būti nacionalizuotas.

10:35 Ukrainiečiai plūsta į Lenkiją

Daugiau nei 47 000 Ukrainos gyventojų per dieną pateko į Lenkiją – praneša Lenkijos pasienio tarnyba.

10:30 V. Zelenskis: Europos Sąjungai laikas pagaliau priimti Ukrainą į savo gretas

„Atėjo lemiamas momentas kartą ir visiems laikams užbaigti ilgalaikę diskusiją ir apsispręsti dėl Ukrainos narystės ES. Su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charlesu Micheliu aptariau tolesnę veiksmingą pagalbą „, – teigė Ukrainos lyderis.

09:30 UEFA nori nutraukti sutartį su „Gazprom”

Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) ieško galimybių nutraukti ilgalaikę partnerystę su Rusijos „Gazprom” po invazijos į Ukrainą.

Europos futbolo valdymo organas kreipėsi į teisininkus dėl sutarties nutraukimo, rašo „ Financial Times”

09:20 Rusija praneša apie pasidavusius Ukrainos karius

Daugiau nei 80 Ukrainos karių pasidavė Zmeinių saloje, jie buvo pristatyti į Sevastopolį, – teigia Rusijos Juodosios jūros laivynas.

08:30 V. Zelenskis: mes nepadėsime jokių ginklų

Volodymyras Zelenskis vasario 26 dieną įrašė dar vieną vaizdo įrašą. Jame jis ragino netikėti klastotėmis, bei patvirtino, kad jis yra Ukrainoje ir išvykti nesiruošia.

„Jokių ginklų nepadėsime”, – sakė Ukrainos prezidentas.

08:00 Apie civilių aukas praneša ir Luhanskas bei Donetskas

Luhansko bei Donetsko valdžia pranešė apie 15 sužeistų ir septynių civilių mirtį per praėjusią dieną dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo.

07:35 Rusijos kariai bando perimti Vasilkivo oro uosto kontrolę

Rusijos kariai per oro desanto operaciją bando perimti karinio oro uosto Vasilkive, esančio į pietus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, kontrolę.

Vasilkivo merė Natalija Balasinovič Ukrainos žiniasklaidai naktį sakė, kad per sunkius mūšius žuvo ukrainiečių karių.

Ji sakė, kad nusileido daug rusų desantininkų.

„Turime aukų, turime daug sužeistųjų – deja, 200″, – sakė ji

Aviacijos bazė yra maždaug už 40 km nuo Kijevo centro.

07:30 Ukrainos kariuomenė „atrėmė” Rusijos ataką pagrindinėje Kijevo gatvėje

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad atrėmė Rusijos puolimą viename iš pagrindinių sostinės Kijevo prospektų.

Rusija „atakavo vieną iš karinių dalinių Kijevo Pergalės prospekte. Puolimas buvo atremtas”, – savo patvirtintame „Facebook” puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, nenurodydama, kur tiksliai įvyko incidentas.

AFP žurnalistas sakė, kad anksti šeštadienį Kijevo centre buvo girdėti garsūs sprogimai.