Pamačiusi, ką lietuviai daro Turkijoje, Kristina neturėjo, kur dėti akių: „Svetima gėda“

„Visada stengiuosi nekreipti dėmesio į kitų žmonių elgesį, ypač užsienyje, bet tiesiog negaliu nutylėti. Pati savo akimis mačiau, ką lietuviai išdarinėja Turkijoje, ir pasibaisėjau, atrodo, kad žmonės visiškai nesupranta, kas yra mandagumas ir padorumas“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Kristina.

Kai vykstu į Turkiją su „viskas įskaičiuota“, renkuosi tai tam, kad galėčiau tiesiog atsipalaiduoti ir pailsėti – pamiršti visus rūpesčius dėl maisto gaminimo, paskaityti knygą, pasimaudyti, pagulinėti prie baseino.

Prisipažinsiu, kad aš tas žmogus, kuris mėgsta stebėti aplinkinius, galėčiau tiesiog porą valandų sėdėti ir žiūrėti į žmones. Mane tiesiog, nežinau, hipnotizuoja tas žiūrėjimas.

Tai, žinote, tiek prisižiūrėjau aš toje Turkijoje į mūsų lietuvaičius… Atrodo, kad žmonės ne pailsėti atvyko, o į „Bado žaidynes“.

„Svetima gėda“

Vos tik išaušta rytas, su rankšluosčiais bėga, kad tik užsiimtų gultus, palieka ir keliauja savo keliais lyg niekur nieko. Teko girdėti, kad kai kurie net specialiai anksčiau keliasi, kad užsiimtų vietą – keistesnio dalyko dar negirdėjusi. Tai kokios čia atostogos, kai keliesi kaip į darbą?

Prie maisto irgi atrodo, kad žmonės jį pirmą kartą matė arba mėnesį prieš kelionę nieko nevalgė, ruošė skrandžius pastoviam valgymui. Visko prisikrauna tiek, kad tiesiogine to žodžio prasme krenta per kraštus.

Kiti daro „protingiau“ – prisideda vieną lėkštę, tada eina prisideda antrą, paskui trečią. Daugiau lyg nesuskaičiavau. Ir, aišku, maisto dedasi tiek, kiek net nesuvalgo, daugiau nei pusę visko palieka. Niekaip nesuprantu – ar čia tas godumas, ar noras viską išnaudoti iki maksimumo, nes juk sumokėjau už tai?

Apie alkoholio vartojimą jau net nekalbėsiu, turbūt patys suprantat… O tada kalba taip garsiai, kad visi girdi, keikiasi ir, kas baisiausia, net prie mažų vaikų. 

Neabsoliutinu, kad visi lietuviai, atvykstantys į Turkiją, yra tokie – tikrai ne. Yra ir labai malonių, kultūringų, besimėgaujančių pabėgimu nuo rutinos, bet juk visiems į akis krenta ne jie, o tie blogieji pavyzdžiai, į kuriuos žiūrint tikrai apima svetima gėda.

Šiokia tokia paguoda, kad ne vien lietuviai tokie, yra ir blogesnių variantų, bet pagalvokit – jūs juk „piešiate“ savo šalies gyventojų atvaizdą kitoje šalyje, tai kažkaip gal galėtume pasistengti, kad būtume gerieji, o ne neigiami pavyzdžiai.

Autorė: skaitytoja Kristina