Rusijoje galingas „ugnies kamuolio“ sprogimas. Užfiksavo visi Žemės seismografai

Jo apskaičiuota galia buvo 30–50 megatonų trotilo (tiek pat, kiek galingiausios atominės bombos „Caras“).

Tunguskos įvykis įžiebė mokslo entuziastų vaizduotę. Remiantis abstrakčiausiomis teorijomis, sprogimas buvo nesėkmingo Nikola Tesla eksperimento, NSO intervencijos arba juodosios skylės atsiradimo rezultatas. Šiuo metu mokslas daro prielaidą, kad įvykis, įvykęs 65 km į šiaurės vakarus nuo Vanavaros miesto (Krasnodaro kraštas) 1908 m. birželio 30 d., greičiausiai įvyko dėl kosminio kūno sprogimo atmosferoje.

1908 m. birželio 30 d., 7:14 val. ryto, visi Žemės seismografai užfiksavo galingą sprogimą. Paslaptingas sprogimas įvyko virš Podkamiennos Tunguskos upės, nuvertęs visus medžius maždaug 40 km spinduliu ir matomas 650 km spinduliu. Jo apskaičiuota galia buvo 30–50 megatonų trotilo (tiek pat, kiek galingiausios atominės bombos „Caras“). Tačiau aukų praktiškai nebuvo, nes teritorija buvo negyvenama.

Pirmieji tyrėjai šią vietą pasiekė tik po 19 metų. Nuo 1928 m. šią vietovę tyrinėjo daugiau nei keturiasdešimt ekspedicijų. Tačiau informacijos apie šį reiškinį vis dar gana mažai. Kaip pažymi „Forbes“, liudininkai, be kita ko, pranešė apie artėjantį ugnies kamuolį ir „šviečiančius debesis“.

Ar Tunguskos įvykį sukėlė NSO?

Iki šiol daugelis klausimų, susijusių su įvykiu, įvykusiu prieš 117 metų, lieka neaiškūs. Tai sukėlė daugybę labai abstrakčių teorijų. 2009 m. rusų mokslininkas dr. Jurijus Labvinas iš Tunguskos kosmoso fenomenų fondo teigė, kad sprogimas įvyko NSO susidūrus su didžiuliu meteoritu, skriejančiu Žemės link. Tai žymiai sumažino sprogimo jėgą.

Kita versija teigė, kad įvykis buvo vieno iš Nikola Tesla eksperimentų rezultatas. Pagal šią teoriją, Balkanų tyrinėtojas 1908 m. birželio pabaigoje neva eksperimentavo su belaidžiu elektros srovės perdavimu. Tačiau eksperimentas tariamai išėjo iš kontrolės ir sukėlė katastrofą Sibire.

Mokslinis žurnalas „Nature“ teoriškai svarstė kitą galimybę. Tunguskos įvykį galėjo sukelti mikroskopinė juodoji skylė, praskriejusi pro Žemę. Ši teorija teigia, kad juodoji skylė galėjo patekti į atmosferą, sukelti sprogimą ir palikti planetą kitoje pusėje nepalikdama kraterio.

Kaip šiuolaikinis mokslas paaiškina Tunguskos įvykį?

Tačiau šiuolaikinis mokslas siūlo kitokį katastrofos priežasties paaiškinimą.

„Pirmosios ekspedicijos neaptiko smūginio kraterio“, – sakė dr. Krzysztofas Ziołkowskis. „Visi tokie didelio masto įvykiai, kilę kosmose, visada palieka kažkokį aiškų pėdsaką Žemės paviršiuje. Čia jų nepastebėta“, – interviu Lenkijos radijui aiškino dr. Krzysztofas Ziołkowskis iš Kosmoso tyrimų centro.

Šiuo metu mokslininkai sutinka su daug mažiau įmantria hipoteze apie šį įvykį. Šiuolaikinis mokslas Tunguskos įvykį pirmiausia aiškina kaip kosminio kūno sprogimą atmosferoje. Dažniausiai pripažįstama teorija teigia, kad virš Sibiro sprogo maždaug 50–65 metrų skersmens meteoritas arba asteroidas. Kita teorija siūlo kometą, kuri paaiškintų kraterio nebuvimą ir „baltųjų naktų“ buvimą virš Europos po katastrofos.