Lenkijoje – netikėtas sprendimas: deportuoja ukrainiečius (15)

Chaosas koncerte ir simbolis, įžiebęs konfliktą

Rugpjūčio 9-osios vakarą Varšuvoje vykęs baltarusių atlikėjo Makso Koržo koncertas pritraukė apie 50 tūkstančių žmonių, tačiau renginys virto ne tik muzikos švente. Policija buvo priversta įsikišti dėl masinių neramumų, o viena detalė sukėlė tikrą politinę audrą – Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vėliava, iškelta stadione.

Raudonai juodas simbolis Lenkijoje turi itin skaudžią praeitį: jis siejamas su 1943 m. Volynės žudynėmis, kai buvo nužudyta dešimtys tūkstančių lenkų civilių. Šiuos įvykius Lenkijos valdžia yra pripažinusi genocidu, todėl tokia vėliava šalies viešojoje erdvėje sukelia itin jautrias reakcijas.

Griežta valdžios pozicija

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nedelsdamas sureagavo. Jis pabrėžė, kad šalyje nebus toleruojama simbolių, galinčių kurstyti antiukrainietiškas nuotaikas:„Taip pat, kaip Ukrainos valdžia turi stebėti, kad niekam Ukrainoje ar Lenkijoje nešautų į galvą daryti nereikalingų antipilietiškų gestų“, – teigė Tuskas.

Premjeras taip pat išplatino žinutę socialiniuose tinkluose, perspėdamas apie galimus išorės provokatorius:„Karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, todėl Rusija daro viską, kad pasėtų nesantaiką tarp Kyjivo ir Varšuvos. Antilenkiški ukrainiečių išsišokimai, kurstantys prieš Ukrainą nukreiptus veiksmus, yra Putino scenarijus, kurį įgyvendina užsienio agentai ir vietiniai idiotai.“

Deportacijos mastas ir teisinės pasekmės

Po incidento Lenkija priėmė sprendimą deportuoti 57 ukrainiečius ir šešis baltarusius. Policija sulaikė daugiau nei 100 neramumus kėlusių jaunuolių, iš kurių:

• 37 asmenims pareikšti kaltinimai pagal administracinius straipsnius;
• 72 – pagal baudžiamuosius.

Kaltinimai apima narkotikų laikymą, apsaugos darbuotojų užpuolimą, neteisėtą patekimą į renginio teritoriją ir pirotechnikos įnešimą į stadioną.

Atsiprašymas ir bandymas paaiškinti

Vienas iš vėliavą iškėlusių ukrainiečių, kalbėdamas lenkiškai, atsiprašė Lenkijos žmonių. Jis aiškino, kad siekė pagerbti savo tautiečius, kovojančius fronte prieš Rusijos agresiją, ir neatsižvelgė į tai, kokią istorinę reikšmę vėliava turi Lenkijos visuomenei.

Tačiau šis paaiškinimas neišsklaidė visuomenėje kilusios įtampos – incidentas tapo ne tik viešojo saugumo, bet ir diplomatinio jautrumo klausimu.

Muzikos vakaras, virtęs politiniu signalu

Maksas Koržas, dainuojantis rusų kalba, savo pasirodymu subūrė tūkstančius klausytojų, tačiau koncertas netikėtai tapo fonu tarptautinei įtampai tarp Lenkijos ir Ukrainos. Incidentas atskleidė, kokie trapūs gali būti tarptautiniai santykiai, kai į žaidimą įsitraukia istoriniai simboliai ir emocijos.