Rusijos ambasadorius: turime planų prieš NATO

Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Igoris Kalabuchovas pagrasino NATO pareikšdamas neva „Rusija turi planų prieš NATO“.

Apie tai jis kalbėjo „Face TV“ eteryje. Anksčiau I. Kalabuchovas teigė, kad šalis turi teisę nuspręsti, ar tapti NATO nare, tačiau Maskva „pasilieka teisę reaguoti“ ir pagrasino „Ukrainos scenarijumi“. Dabar jis sakė, kad Rusijos Federacija neprieštarauja Bosnijos ir Hercegovinos prisijungimui prie Aljanso, tačiau pridūrė: „tai nėra grasinimas, galbūt įspėjimas“.

⚡️Russian diplomat: "We have plans against NATO."

Igor Kalabukhov, Russian ambassador to Bosnia and Herzegovina, said in an interview with Bosnia's Face TV that Moscow is “assessing the geo-strategic situation" and will respond to threats.

— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 19, 2022

„Tai tarsi užburtas ratas, aš jau sakiau… Tarkime, Bosnija ir Hercegovina tampa NATO nare, o Briuselis nusprendžia ten dislokuoti branduolines raketas, nukreiptas į Maskvą. Įvertinsime strateginę situaciją. Ką Bosnija ir Hercegovina duotų NATO? Ar NATO bus saugesnė, jei Bosnija ir Hercegovina įstos?“ – kalbėjo Rusijos ambasadorius.

https://twitter.com/USEmbassySJJ/status/1504481177675067398?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1504481177675067398%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.delfi.lt%2Fnews%2Fdaily%2Fworld%2Frusijos-ambasadorius-turime-planu-pries-nato.d%3Fid%3D89748051

Paklaustas, kodėl Rusijai „netrukdo“ kitos kaimyninės šalys, kurios jau yra Aljanso narės, jis atsakė: „Iš kur jūs žinote, kad mes neturime planų prieš Kroatiją, Lenkiją, Bulgariją?“ Į patikslinantį klausimą „ar turite planų prieš Kroatiją“, I. Kalabuchovas juokdamasis atsakė: „Turime planų prieš NATO! Įvertiname geostrateginę situaciją, žiūrime, iš kur kyla grėsmės, ir reaguojame“. Jungtinės Valstijos pasmerkė Rusijos ambasadoriaus Bosnijoje komentarus su netiesioginiu grasinimu šiai Balkanų šaliai dėl jos noro įstoti į NATO. Bosnija nuo maždaug 100 tūkst. gyvybių nusinešusio 10-ojo dešimtmečio karo yra pasidalijusi į etniškai skirtingas dalis. Šalį pasikeisdami valdo trys Prezidiumo nariai. Kroatų ir musulmonų lyderiai pritaria stojimui į NATO, o serbų lyderis sako remiantis karinį neutralumą. Anksčiau šią savaitę Rusijos ambasadorius Sarajeve I. Kalabuchovas sakė, kad jo šalis gali „reaguoti“, jei Bosnija įstotų į Vakarų karinį aljansą, ir priminė Maskvos invaziją į Ukrainą. „Jei [Bosnija] nuspręs kam nors priklausyti, tai jos vidaus reikalas. Bet yra ir kitas dalykas – mūsų reakcija, – sakė I. Kalabuchovas. – Tai, ko tikimės, pademonstravome Ukrainos pavyzdžiu. Jei bus grasinama, mes reaguosime.“ Ketvirtadienį JAV ambasada Bosnijoje sukritikavo šiuos „pavojingus, neatsakingus ir nepriimtinus grasinimus“. „Jokia trečioji šalis neturi žodžio dėl saugumo susitarimų tarp NATO ir suverenių šalių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ambasada. „Ir toliau tvirtai palaikysime Bosniją ir Hercegoviną, jai imantis būtinų žingsnių, kad užsitikrintų vietą euroatlantinėje šalių bendrijoje“, – sakoma žinutėje. Pastaraisiais mėnesiais, po Bosnijos serbų lyderio ir Kremliaus sąjungininko Milorado Dodiko grasinimų atsiskirti, Bosnijoje vis labiau nuogąstaujama dėl destabilizacijos. Gruodžio mėnesį M. Dodikas pradėjo serbų pasitraukimo iš Bosnijos bendros armijos, teismų ir mokesčių sistemų procesą, pakurstydamas nuogąstavimus dėl šalies suskaldymo ar naujo konflikto. Prieš žengdamas tokį žingsnį M. Dodikas nuvyko į Maskvą ir, regis, gavo nebylų Rusijos – serbų istorinės sąjungininkės – pritarimą. Bosniją ir Hercegoviną valdo sudėtinga biurokratinė mašina, turinti apsaugoti trapią taiką. Jokio svarbaus sprendimo negalima priimti be visų šalių konsensuso. Pusė šalies priklauso serbų dariniui, o kita pusė yra musulmonų ir kroatų federacija. Bosnija Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje, bet dėl serbų pareigūnų prieštaravimo negalėjo sutarti dėl sankcijų Kremliui.

Šaltinis: delfi.lt