Nausėda sako, jog Lietuva tam pasirengusi (4)

Lietuva yra pasirengusi remti taikos palaikymo misiją Ukrainoje, bet siųsti į ją karių gali ir neprireikti, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Mes esame pasirengę prisidėti tiek, kiek leis Seimo mandatas, taikos palaikymo kariais, tiek ir savo karine įranga“, – TV3 Žinioms trečiadienį sakė prezidentas.

Vis tik jis pabrėžė, kad apie tai anksti kalbėti ir Lietuvai gali nereikėti siųsti karių.

„Nes tiesiog bus svarbiau generuoti kitus pajėgumus ir galbūt paprašyta iš mūsų bus kitų dalykų. Bet kuriuo atveju, Lietuvos įsitraukimas į taikos palaikymą veikiausiai labai smarkiai kiekybiškai nesiskirs nuo to, ką mes savo laiku darėme Afganistane“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovo patarėjas Dainius Žikevičius šią savaitę Afganistano taikos misiją jau buvo įvardijęs kaip orientacinę galimam Lietuvos karių skaičiui Ukrainoje. Paprastai į Afganistaną būdavo siunčiama iki kelių šimtų karių.

„Kol kas apie tai anksti kalbėti, nes „Norinčiųjų koalicija“ tiktai apsibrėžė savo užduotį ir būtų įveiklinta tiktai tokiu atveju, kuomet būtų užtikrinta taika. Kitaip tariant, pati taptų taikos užtikrinimo garantu“, – sakė prezidentas.

Vertindamas pastarąsias Jungtinių Valstijų (JAV) ir Europos lyderių taikos pastangas Ankoridže ir Vašingtone, jis teigė tebesiremiantis prielaida, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos, todėl „pasinaudos visais neatitikimais tarp lūkesčių Vakaruose ir lūkesčių Rytuose“ dėl Kremliaus teritorinių pretenzijų, saugumo garantijų Ukrainai.

G. Nausėda akcentavo, kad kol kas neaišku, apie kokias saugumo garantijas kalba JAV, tačiau pabrėžė ekonominius šalies prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) svertus.

„Manau, kad jie turbūt vieninteliai daro įspūdį Putinui – tiek karine galia, be jokios abejonės, bet ypatingai ekonomine galia ir gebėjimu priimti sprendimus, kurie gali smarkiai numušti naftos kainą arba antrinės sankcijos, kurios nustatytų naftos pirkimo draudimą trečiosioms valstybėms. Tai Rusijai iš tikrųjų skauda ir Rusija į tai turėtų atsižvelgti“, – sakė G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, Kyjivo sąjungininkės Europoje siekia suformuoti taikos Ukrainoje palaikymo pajėgas. Šią iniciatyvą sutiko remti 30-ies šalių „Norinčiųjų koalicija“, įskaitant Europos valstybes, Japoniją ir Australiją.

Po to, kai D. Trumpas atmetė galimybę siųsti amerikiečių karius ir pareiškė, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore, NATO kariuomenių vadai trečiadienį aiškinasi, kaip taikdarių pajėgos galėtų veikti.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau trečiadienį teigė, jog Lietuva yra paskaičiavusi, kiek pajėgų siųstų į Ukrainą taikai palaikyti, tačiau pirmiausia Rusija turi nutraukti ugnį.