Pokyčiai daugiabučių gyventojams: mokėsite, net jei nesutinkate

Gyventi daugiabutyje patogu, kadangi stogo remontu, lifto ar laiptinės tvarkymu, trūkusiais vamzdžiais ar kitais atnaujinimais čia pasirūpinama už jus. Vis tik keblumų kyla tada, kai bendri sprendimai tinka ne visiems, bet finansinę naštą už juos vis tiek tenka dalintis, net jei neturite tam pinigų.

Tuo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje piktinosi Greta (vardas – pakeistas), kurios mažą pensiją gaunanti mama dabar yra priversta mokėti didelius pinigus už mašinų aikštelę.

Verčia mokėti, nors pinigų neturi

Gretos teigimu, mamos kaimynai nubalsavo, kad iš vienos įmonės įsigys šalia daugiabučio esantį kiemą, kad galėtų laisvai ten statyti automobilius be jokio papildomo mokesčio.

Žinoma, su tuo sutiko ne visi, ypač – pensininkai, kurie automobilių neturi ir aikštelė jiems visai neaktuali.

„Mama skambina man nežinodama, ką daryti, nes už tą aikštelę jai teks 2–3 mėnesių pensiją atiduoti. O kaip dar pragyventi? Vos vaistams ir maistui užtenka. 

Taip išeina, kad dėl patogesnio kitų parkavimo jai teks 3 mėnesius badauti, paskutinius centus iš jos atims? O gal yra kokių nors išimčių, kada galima nemokėti, ar kompensacijų, jei pinigų tiesiog nėra?“ – teiravosi susirūpinusi dukra.

Dalis komentatorių piktinosi tokiu klausimu, esą aikštelė prie daugiabučio yra reikalinga: „Na ir kas, kad jai to kiemo nereikia. Po to tą butą jūs paveldėsit, dėl aikštelės ir buto vertė bus pakilusi. Ar nepatiks jums pačiai turėti vietų mašinai pastatyti?“

Tačiau buvo ir tokių, kurie dalijosi panašiomis istorijomis: „Pas mus buvo tas pats. Užsimanė šlagbaumą (užkardą – aut. past.) įsirengti, dabar visi po kelis šimtus turime mokėti.

Nei aš prašiau, nei man reikėjo. Tegul tie, kuriems reikia ir kurie uždirba, tie ir moka. Su tokiomis pensijomis ir mokesčiais šlagbaumai – paskutinėje vietoje.“

Mokėti privalo visi daugiabučio gyventojai

Namus administruojančios bendrovės „Civinity namai“ statinių techninės priežiūros vadovas Povilas Lysiukas primena, kad daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai sprendimus priima daugumos principu.

T. y., jeigu sprendimą palaiko daugiau kaip 50 proc. savininkų, jis tampa privalomas visiems.

Asociacijos „Čia tavo namai“ vadovė Žydrė Viselgaitė-Pavilionė antrino, kad kiekvienas daugiabučio namo gyventojas privalo prisidėti prie daugiabučio namo ir jo gerbūvio tvarkymo.

Taigi visi mokesčiai (įskaitant ir kainas atnaujinimų, už kuriuos gyventojai nubalsuoja susirinkimo metu) yra paskirstomi proporcingai turimam buto plotui.

„Iš daugelio darbo metų praktikos galime teigti, kad niekada nebus 100 proc. sutinkančių padengti pinigų sumą, kuri yra priskirta butui už vienus ar kitus darbus“, – nurodė Ž. Viselgaitė-Pavilionė.

Ji neslėpė, kad su situacijomis, kai gyventojai, balsavę „prieš“ ar visai nebalsavę, nesutinka prisidėti prie atnaujinimų daugiabutyje, tenka susidurti kone kasdien.

Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad kiekvienas darbas, daromas name ar jo teritorijoje, vienaip ar kitaip liečia visus namo gyventojus.

Taigi, galbūt pensininkė ir neturi automobilio, jai nėra aktuali aikštelė ar šlagbaumas, tačiau bet kuriuo metu pas ją gali atvykti vaikai, anūkai ar draugai:

„O jie tikrai apsidžiaugs radę vietą pasistatyti mašinas šalia namo, į kurio teritoriją negali įvažiuoti kaimyninių namų mašinos ir užimti parkavimo vietas.“

Kada galite nemokėti ar mokėti dalimis?

P. Lysiukas atskleidė, kad neseniai klientams įrengė nedidelį užtvarą bromo viduje. Šių darbų kaina siekė 2,5 tūkst. eurų (su pridėtinės vertės mokesčiu tai būtų apie 3025 eurus).

Visgi, kad ir kokia kaina bebūtų, įstatymas nenumato išimčių, kurios leistų nevykdyti teisėtai priimto bendraturčių sprendimo.

„Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai gyventojai nusprendžia įgyvendinti tam tikrus pagerinimus ir tarpusavyje susitaria, kad pagerinimo išlaidas padengs tik tie, kuriems jie yra aktualūs.

Tam būtina gyventojų gera valia, tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas, kad kaimynai, nesinaudojantys pagerinimu, gali nenorėti prisidėti finansiškai“, – dėstė pašnekovas.

Taigi, nemokėti galima būtų tik tuo atveju, jei dauguma butų ir kitų patalpų savininkų administratoriui ar prižiūrėtojui pateiktų raštišką sutikimą sumokėti tam tikro asmens mokesčio dalį.

Tuo metu galimybė mokėti dalimis yra administratoriaus geros valios sprendimas.

„Kadangi dauguma tiekėjų nesutinka su atsiskaitymu dalimis, vienintelė išeitis – kai administratorius iš anksto padengia visas darbų išlaidas tiekėjui ir prisiima finansinę naštą, o gyventojai vėliau atsiskaito dalimis.

„Civinity namai“ praktikoje tokį sprendimą taikome norėdami tiek padėti gyventojams atnaujinti daugiabutį, tiek padėti tiems, kuriems sunku paskirti didesnę sumą už darbus iš karto“, – kalbėjo P. Lysiukas.

Ž. Viselgaitė-Pavilionė antrino, kad nubalsavus už darbus, kurie kainuoja nemažas sumas, mokesčiai yra pradedami rinkti iš anksto, paskirstant juos per kelis mėnesius.

Taip siekiama neužkrauti sunkios mokestinės naštos socialiai pažeidžiamiems žmonėms.

Nesutikus mokėti – ir turto areštas

„Civinity namai“ atstovo teigimu, kompensacijos senjorams yra galimos tik tais atvejais, kai atliekami daugiabučio inžinerinių tinklų atnaujinimo arba modernizacijos darbai:

„Tokiems projektams dažnai taikoma valstybės ar savivaldybės parama, kuri padengia dalį ar visas darbų išlaidas.“

Kitais atvejais, jei gyventojas (ar gyventojai) piktybiškai nevykdo įsipareigojimų ir nesutinka su mokėjimo išdėstymu dalimis, pradedama ikiteisminė skolos išieškojimo procedūra.

P. Lysiuko aiškinimu, jei įsiskolinimo nepavyksta išieškoti ikiteismine tvarka, kreipiamasi į teismą. Teismui priteisus skolą, pradedamas priverstinis išieškojimas per antstolius.

„Šio proceso metu įprastai susidaro papildomos išlaidos, kurias padengia skolininkas. Tai gali būti skolos išieškojimo ir advokatų išlaidos, delspinigiai, palūkanos bei vykdymo išlaidos“, – vardijo pašnekovas.

Ž. Viselgaitė-Pavilionė papildė, kad antstolis tokiu atveju gali areštuoti gyventojo sąskaitą.

Jei pastaroji – tuščia ar jos tiesiog nėra, yra galimybė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.