Kaip žaibas iš giedro dangaus. „Iš Lietuvos. Traukiasi bankomatai“

Šis pokytis atsispindi ir infrastruktūroje.

Pastaruoju metu dažnai girdime, kad gyvename be grynųjų. Kortele galima atsiskaityti už viską, nuo stiklinės vandens iki vienos bandelės.

Vairuotojai naudodamiesi išmaniosiomis programėlėmis susimoka už stovėjimą miesto centre, o net turguje ar kirpykloje vis dažniau išgirstame klausimą: „kortele ar grynais?“ Technologijos verčia keistis mūsų įpročius, tik kyla klausimas, ar bankomatai ir grynieji pinigai netrukus taps istorija?

Lietuvoje mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai įsitvirtino kaip pagrindinė atsiskaitymo forma. Dauguma žmonių renkasi patogumą ir greitį, vos keliais paspaudimais galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas, pervesti pinigus draugui ar pasitikrinti sąskaitos likutį.

Bankai skatina naudotis išmaniosiomis programėlėmis, o klientai vis dažniau įpranta viską valdyti savo telefone. Pandemijos laikotarpiu žmonės ėmė vengti fizinio kontakto, tad skaitmeniniai sprendimai tapo ne tik patogūs, bet ir saugesni.

Kai kuriose Skandinavijos šalyse jau yra verslų, visiškai atsisakiusių grynųjų pinigų. Kavinės ar viešbučiai Danijoje bei Švedijoje skelbia, kad „cash not accepted“, tokie užrašai ten tapo įprasti.

Bankomatai traukiasi iš Lietuvos miestelių

Per dešimtmetį bankomatų tinklas Lietuvoje pastebimai sumažėjo. Kai kuriuose mažesniuose miesteliuose jų visai neliko, todėl žmonės priversti vykti į artimiausią didesnį miestą.

Kai kur seniūnijose ar vietinėse parduotuvėse sudaromos galimybės nusiimti grynųjų per kasą, bet tai nėra lygiavertė alternatyva.

Bankomatų priežiūra yra brangi, reikia ne tik apsaugos ir priežiūros, bet ir reguliarų pinigų papildymo. Jei žmonės retai naudojasi šia paslauga, bankams tai tampa nepelninga. Natūralu, kad tokioje situacijoje prioritetas teikiamas skaitmeninėms priemonėms.

Ne visi pasiruošę atsisakyti grynųjų

Skaitmeninis šuolis ne visiems toks patogus. Vyresnio amžiaus žmonės, ypač gyvenantys toliau nuo didmiesčių, dažnai neturi nei banko kortelių, nei mobiliųjų programėlių. Jiems grynieji išlieka ne tik įpročiu, bet ir vienintele atsiskaitymo priemone.

Tokios situacijos rodo, kad visiškas grynųjų atsisakymas galėtų sukelti atskirtį. Tai aktualu ne tik senjorams – mažesniuose versluose, pavyzdžiui, kaimo turguose ar kirpyklose, grynieji vis dar vyrauja.

Būtent todėl Lietuvos bankas ėmėsi priemonių užtikrinti, kad gyventojai galėtų pasiekti grynuosius ne toliau kaip 10 kilometrų nuo gyvenamosios vietos. Šiam tikslui pasitelkiamas bendradarbiavimas tarp bankų ir prekybos tinklų.

Grynieji išliks, bet kaip ilgai?

Ekspertai sako, kad visiškas grynųjų pinigų išnykimas artimiausiu metu neįvyks. Jie tebėra svarbūs tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai neveikia internetas ar banko sistemos, per ekonomines krizes, kai žmonės nori jaustis saugiau turėdami fizinių pinigų.

Ne visi taip pat pasitiki skaitmeniniu saugumu, nors bankai daug investuoja į apsaugą, vis dar pasitaiko sukčiavimo ar duomenų nutekėjimo atvejų. Dalis gyventojų sąmoningai laiko grynuosius namuose – „dėl viso pikto“.

Tad nors kortelės ir išmanieji įrenginiai vis dažniau tampa pagrindiniu finansų valdymo įrankiu, grynieji dar kurį laiką liks mūsų kasdienybės dalimi.

Ateitis, panašu, bus mišri – skaitmeniniai sprendimai taps norma, o fiziniai pinigai išliks kaip atsarginis variantas. Kiek ilgai? Tiek, kiek dar bus kam jų reikėti.