Atėjusi į mišką Aldona nustėro: daugelis tai pamatę bėgtų neatsisukdami

Miške Zarasų rajone apsilankiusi Aldona negalėjo patikėti, ką pamatė aukštai medyje.

Moteris netgi nufilmavo vaizdą, kurį išvydę daugelis galbūt ir padus pasipustytų.

Aukštai medyje moteris pamatė susisukusius žalčius.

Netrukus moteris vaizdo įrašu pasidalino su feisbuko grupe „Miško siela“, kur sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Žmonės čia ir gyrė išties įspūdingą gamtos vaizdą, ir juokavo, kad „ant galvos gali nusileisti karūna“.

Žalčiai Lietuvoje

Lietuvoje gyvena 2 rūšių žalčiai – geltonskruostis ir lygiažvynis. Lygiažvynis žaltys yra labai retas ir jį retai kam pavyksta pastebėti. Šis žaltys dažniausiai būna pilkos spalvos su rudai rausvu atspalviu, todėl ganėtinai panašus į nuodingąją mūsų miškų gyvatę – angį. Tačiau svarbiausias lygiažvynio žalčio požymis, pagal kurį jį galima atskirti nuo angies, palei akį einanti tamsi juostelė. Geltonskruostis žaltys išsiskiria geltonomis dėmėmis galvos šonuose, kurios kartais vadinamos „ausimis“ Šios dėmės gali būti ne tik geltonos, bet ir šviesiai gelsvos ar ryškiai oranžinės.

Geltonskruostis žaltys gali būti skirtingos spalvos – nuo beveik juodos ar tamsiai žalios iki šviesiai žalios ar pilkos.

Netikėtai užkluptas šis žaltys gali apsimesti esantis negyvas arba mėginti pagąsdinti ir išskirti stipraus nemalonaus kvapo skystį siekdamas išgąsdinti ar apsiginti.

Tiek lygiažvynio, tiek geltonskruosčio žalčio akies vyzdys yra apvalus, o tai nenuodingos gyvatės požymis. Nors išgąsdintas ar užpultas jis gali mėginti kąsti, tačiau įkandimas nenuodingas.