Vidmantas MISEVIČIUS: Vargšas URM anūkas

Stebėdamas dabartinės „geriausia, kas nutiko Lietuvai” Vyriausybės darbą, aiškiai suprantu, kad nė su vienu iš jos narių nenorėčiau keistis vietomis.

Na taip, gauna jie didelius atlyginimus, turi nemažai privilegijų, bet visiškai neturi visuomenės pasitikėjimo. Dar daugiau, žmonių požiūrį į šią, cituojant TS-LKD narį Žygimantą Pavilionį, šaiką puikiai atspindi komentarai socialiniuose tinkluose ir portaluose (kuriuose jie nėra draudžiami). Pajuoka, neapykanta ir kiti „teigiami” jausmai.

Liūdniausiai iš visų, bent asmeniškai man, atrodo URM anūkas. Neaišku, kieno nurodymus vykdęs jaunuolis sugebėjo susipykti ne tik su Baltarusija, bet ir su Kinija. Tikėtina, netrukus ims gesti santykiai su savo žmonėmis besirūpinančia Vengrija ir Čekija, nes jos prezidentas pareiškė, kad vetuos partnerysčių įstatymą.

Tarsi šito būtų maža, JAV pareiškė, kad mainais į atvertus geležinkelius, kuriais galėtų būti gabenami ukrainietiški grūdai, kokiam pusmečiui sustabdytų Baltarusijai taikomas sankcijas. Na, taip, Lietuvos prezidentu vadinamas asmuo jau pažėrė kritikos tokiems pasiūlymams, netruko atsirasti ir jo (?) poziciją palaikančių „ekspertų”, bet juk visi puikiai matome, kad galutinis žodis tokiuose klausimuose priklauso URM anūkui. O šio laukia sunkus pasirinkimas.

Jeigu jis pritars JAV siūlymui ir bandys derinti su Minsku grūdų gabenimo per kaimyninę šalį klausimus, teks pripažinti, kad tikrasis Baltarusijos vadovas yra ne Lietuvoje ilgokai užsilaikiusi Sviatlana, o Aliaksandras Lukašenka. Tuomet kils natūralus klausimas – kodėl mūsų šalis toliau turi išlaikyti tokią ne visai tikrą prezidentę?

Jeigu jis JAV pasiūlymui nepritars, Vašingtonas tikrai netruks į tai sureaguoti, ir Lietuva, tikėtina, susipyks su dar viena didžiąja pasaulio valstybe. Kad ir ką anūkas nuspręstų, viskas bus blogai… Šiuo atveju, vis dar ministro kėdėje sėdintį Gabrielių belieka užjausti.