Suomijos prezidentas ramina Baltijos šalis: Rusija nedrįs pulti NATO – Atskleidė kodėl (12)

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ramina Baltijos šalis – anot jo, Rusija patiria didžiausią strateginę nesėkmę šiuolaikinėje karo istorijoje ir nedrįs pulti NATO. Interviu Rygoje jis pabrėžia, kad Aljansas yra stipresnis nei bet kada, o panika tik žaidžia į Maskvos rankas.

„Reikia išlikti ramiems – NATO pasiruošusi“, – teigė A. Stubbas Latvijos naujienų portalui „Ir“.

Jis pridūrė: „Manau, daugelis žmonių pernelyg sureikšmina šią ataką. Rusija strategiškai žlugo. Tai vienas didžiausių pralaimėjimų modernioje karo istorijoje.“

Pasak jo, NATO veiksmai rodo tvirtą pasirengimą gintis: „NATO plečiasi – prisijungė Suomija ir Švedija, didinamos gynybos išlaidos. Kai kyla hibridinių išpuolių pavojus, Aljansas reaguoja – buvo įkurta „Baltic Sentry“ operacija, dabar kuriama „Eastern Sentry“. Tai rodo, kad NATO veikia.“

NATO Aljansas dar nė karto nebuvo užpultas

Anot A. Stubbo, Rusija ir toliau mėgins provokuoti Vakarus – tiek ore, tiek jūroje, tiek kibernetinėje erdvėje.

„Svarbiausia – išlaikyti tokį atgrasymo lygį, kad Rusijos paskata veikti būtų ribota. NATO yra didžiausias karinis Aljansas pasaulyje, kuris niekada nebuvo užpultas“, – pabrėžė jis.

Suomijos prezidentas įsitikinęs, kad kalbos apie galimą Rusijos puolimą prieš Suomiją ar Baltijos šalis – perdėtos.

„Suomijai negresia jokia karinė grėsmė. Turime vieną stipriausių armijų Europoje – 900 tūkst. karių, 64 „F-35“ naikintuvus, stiprią artileriją. Tad mano atsakymas paprastas – nusiraminkite. Rusija mūsų nepuls“, – tvirtino A. Stubbas.

Tuo tarpu kalbėdamas apie JAV vaidmenį NATO, A. Stubbas atmeta abejones dėl Amerikos įsipareigojimų Europai.

„Nepamirškime, kad JAV turi 100 tūkst. karių Europoje. Pagrindinė jų karinė įranga yra čia. Suomija ką tik įsigijo 64 „F-35“ naikintuvus, sudarė gynybos bendradarbiavimo sutartį su JAV. Nematau jokių ženklų, kad Amerika ketintų pasitraukti“, – sakė jis.

Kaip sustabdyti Putiną?

Pasak Suomijos vadovo, Vladimiro Putino tikslai – atkurti Rusijos supervalstybės statusą, paneigti Ukrainos nepriklausomybę ir sustabdyti NATO plėtrą.

„Jis nepasiekė nė vieno iš šių tikslų. Rusijos ekonomika mažesnė už Italijos, NATO išsiplėtė ir dvigubai padidino sieną su Rusija“, – priminė A. Stubbas.

Jo teigimu, V. Putino strategiją galima pakeisti dviem būdais: suteikiant Ukrainai kuo daugiau ginklų ir didinant ekonominę karo kainą.

„Putinui nerūpi žmonių aukos, todėl reikia padidinti ekonominį spaudimą – nustoti pirkti rusišką naftą ir dujas, įvesti antrines sankcijas tiems, kurie perka. Tada jis bus priverstas keisti požiūrį“, – įsitikinęs prezidentas.

Pastaruoju metu kai kurie komentatoriai teigė, kad A. Stubbas siūlė „Suomijos modelį“ Ukrainai – esą sutikti su teritorijos praradimu mainais į taiką. Prezidentas šią interpretaciją vadina visiškai klaidinga.

„Aš niekada nesiūliau Suomijos modelio. Sakiau tik tiek, kad Suomija po Antrojo pasaulinio karo išsaugojo nepriklausomybę, nors prarado dalį teritorijos ir negalėjo prisijungti prie NATO ar ES. Bet Ukraina neturi prarasti nei nepriklausomybės, nei suvereniteto, nei teritorijos“, – pabrėžė jis.

Be to, A. Stubbas nesutinka su kai kurių politikų, tarp jų ir Donaldo Trumpo, siūlymu pirmiausia sudaryti taikos sutartį, o tik vėliau siekti paliaubų.

„Visada sakiau: pirma – paliaubos, tada – derybos. Negali būti jokio scenarijaus, kuriame Ukraina sutiktų prarasti savo teritoriją. Krymas, Doneckas ir Luhanskas yra Ukrainos“, – sakė Suomijos prezidentas.

Paklaustas, ar gali būti taiki Europa, kol egzistuoja imperinė Rusija, A. Stubbas pripažino – tai sudėtingas klausimas.

„Nuo XIV amžiaus Suomija turėjo apie 30 karų ar susirėmimų su Rusija. Bet mes išmokome su tuo gyventi. Aš nesiekiu Rusijos suskaldymo ar puolimo – siekiu, kad Suomija išliktų saugiausia ir laimingiausia šalis pasaulyje“, – teigė jis.

Interviu pabaigoje prezidentas pasidalijo mintimis apie tai, kodėl Suomija jau aštuonerius metus iš eilės laikoma laimingiausia šalimi pasaulyje.

„Mūsų laimę lemia švietimas, gamta ir gyvenimo kokybė. Kai gyveni šalia grėsmės, bet sugebi sukurti atsparią visuomenę, tai suteikia vidinį stabilumą“, – sakė jis.

Suomijos prezidentas įsitikinęs, kad Baltijos šalys taip pat turi beribes galimybes: „Po sunkios sovietinės praeities jūs tapote demokratinėmis, atviromis visuomenėmis. Šiaurės ir Baltijos valstybės – artimiausios sąjungininkės. Mus jungia tos pačios vertybės ir tas pats pasirinkimas – Europa.“