Mačiulis paaiškino, kodėl neturėtume skųstis: „Gyvename geriau nei švedai ir vokiečiai 2004-aisiais“ (42)

2003-ieji Lietuvai buvo istoriniai. Vyko referendumas, kuris turėjo atsakyti į klausimą: „Ar pritariate Lietuvos narystei Europos Sąjungoje?“. Politikai ieškojo visų įmanomų būdų pritraukti rinkėjus, tačiau atmosfera buvo įtempta. Vieni matė bilietą į klestėjimą ir laisvą keliavimą, kiti bijojo kainų augimo ir žemdirbių bankrotų.

Ar realu pasivyti pragyvenimo lygiu vokiečius ir švedus?

Referendumo rezultatai buvo neginčijami: dauguma lietuvių pasirinko Europą, o šiandien tai atrodo lemtingas sprendimas, nes per daugiau nei dvidešimt metų Lietuva iš ES jau yra gavusi daugiau nei 20 milijardų eurų paramos.

„Mes iš tiesų labai sparčiai artėjame prie ES vidurkio, aišku, vokiečiai ir švedai neliko vietoje, mes dar atsiliekame pagal perkamąją galią, bet Lietuvos gyventojų pajamų augimas ir perkamosios galios augimas buvo sparčiausias tarp tų dešimties valstybių, prisijungusių prie Europos Sąjungos, ir mes šiandien esame arčiausiai priartėję prie ES vidurkio pagal perkamąją galią ir trūksta tik tai dešimties procentinių punktų. Ne visoms taip valstybėms pasisekė, nes, pavyzdžiui, latviai daug toliau yra iki ES vidurkio“, – tikino ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tuomet, kai Lietuva įstojo į ES, viešojoje erdvėje neretai buvo kalbama, kad mūsų siekis – gyventi kaip švedams ar vokiečiams. Pasak N. Mačiulio, toks užsibrėžtas tikslas nėra neįgyvendinamas.

„Šiandien mes gyvename geriau nei 2004 metais gyveno švedai ar vokiečiai. Lietuva pasiekė tą Švediją ir pralenkė, kuri buvo 2004 metais“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Gerėjantis paslaugų prieinamumas

N. Mačiulis taip pat paprieštaravo, kad tik ES parama buvo vienintelis veiksnys, lėmęs Lietuvos ekonomikos vystymąsi. 

Kad šalies gyventojai dabar gyvena geriau, rodo ir faktinio individualaus vartojimo išlaidos, kurios nusako, kiek vidutinis žmogus šalyje gauna prekių ir paslaugų: ir tų kurias pats nusiperka, ir tų, kurias gauna nemokamai iš valstybės.

„Mes pagal šį rodiklį įstodami į Europos Sąjungą turėjome tik 40 procentų ES vidurkio. Aš jau nekalbu apie turtingiausias valstybes – Vokietija, Švedija, bet vartodavo kažkokį krepšelį paslaugų ir prekių. Dabar pasiekiamumas yra 90 procentų ir, pavyzdžiui, tiek pat kaip Ispanijoje, bet daugiau nei Graikijoje, Slovėnijoje ar bet kokioje kitoje vidurio rytų Europos šalyje.

Net ir didėjant kainoms, pajamos daugelio gyventojų augo gerokai sparčiau ir perkamoji galia jau yra beveik pasiekusi ES vidurkį“, – džiaugėsi N. Mačiulis.