Oksana Pikul neišlaikė ir prakalbo apie nesuvokiamą Simo Jasaičio šeimos elgesį: „Mes taip gyvenam, mes įpratę“ (3)

„Norėjau išeiti ir papasakoti vieną dalyką“, – į sekėjus kreipėsi vizažo meistrė, vesrlininkė ir atlikėja Oksana Pikul. Ji nutarė pasidalinti situacija, kuria pati negalėjo patikėti.

„Nenoriu moralizuoti, gėdinti, juodinti arba kažkaip kitaip apkalbėti, bet tiesiog noriu papaskaoti situaciją, nes kažkaip kas sykį pakraupstu, kad pas mus tarp žmonių yra kažkaip… negaliu pavadinti asocialumu, bet gegutės efekto tarp žmonių buvimu. Situacija tokia.

Keletą dienų prieš mano mama su sūnumi užsuko į maisto prekių parduotuvę ir tiesiog va taip pro šalį praeinant, akis į akį susitikimas įvyko netikėtas, maisto prekių parduotuvėje“, – kalbėjo Oksana.

Žinoma moteris priminė, kad Dominyko tėtis vengia bendravimo, o jei jis ir yra, tai ypatingai retas: mato per metus kartą ir dvi valandas.

„Paskambina labai retai, pakalba minutę-dvi. Žodžiu, jokio bendravimo – vengimas ir visa kita. Mes taip gyvenam, mes įpratę. Žmogaus neįkalbėsi būti tėčiu, atsakyti už vaiką. Bet… Kada atrodo gražiai gyvenanti šeima, aš kalbu apie jo sesę, mamą, kur atrodo žmogiškumas turėtų būti…

Toks netikėtas susitikimas maisto prekių parduotuvėje ir praeina, kaip pro nepažįstamą žmogų, pro Dominyką, kaip pro svetimą.

Net nepasisveikina ir atsisukus dar pasižiūri. Vau. Dar galvojau, dalintis ar ne, bet gal reikia pasidalinti. Vau.

Net nepasisveikinti su vaiku. Manęs juk nebuvo, kad ir kaip manęs nemėgtumėte. Jau nekalbu apie tai, kad nei Kalėdom, nei gimtadieniam žinutės neatsiunčia. Tokie gegučiukai. Gerai, galit sakyti, kad nepažinau.

Kartais net kraujo ryšys nepadeda. Artimiausias gali tapti svetimiausiu. O svetimas – artimu iki negalėjimo. Tad kurkite tą ryšį, bendrumą, nes tai labai stipru ir labai svarbu. Aš tai tokia su charakteriu… Būčiau aš ėjus pro šalį… Bet nepergyvenkit, aš pro jus irgi praeisiu kaip pro nepažįstamus“, – kalbėjo Oksana.