Inga Ruginienė pažadėjo: tos pačios lyties poros Lietuvoje bus pripažintos šeimomis. Ar palaikote? (63)

Premjerė Inga Ruginienė antradienį susitiko su žmogaus teisių organizacijų atstovais ir išgirdo aiškų bendruomenės lūkestį – partnerystės klausimas negali likti uždelstas dar du dešimtmečius.Po susitikimo advokatas Aivaras Žilvinskas sakė, kad LGBTQ+ bendruomenė pagaliau išgirdo politinį pažadą dėl veiksmų, kurie užtikrintų vienos lyties šeimų teises.

„Gavome pažadą, kad politiniu lygmeniu bus dirbama užtikrinant šeimos statusą ir teises, kurios būdingos šeimai. Svarbiausia, kad nebus daroma nieko, kas žemintų pačią šeimos sampratą“, – kalbėjo teisininkas.

Jis pabrėžė, jog svarbiausia – aiškus valstybės pripažinimas, kad vienos lyties poros taip pat sudaro šeimas. „Šiuo požiūriu su premjere esame toje pačioje valtyje“, – sakė A. Žilvinskas.

Bendruomenės nuovargis ir lūkestis politinės lyderystės

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė po susitikimo priminė, kad partnerystės klausimas sprendimo laukia jau daugiau nei 20 metų.

„Perdaviau aiškią žinią – bendruomenė laukia ne pažadų, o politinės lyderystės. Žmonės yra pavargę nuo nuolatinio šio klausimo atidėliojimo, nuo to, kad sprendimai nepriimami net po teismų nutarimų. Tai emociškai labai vargina, tiek bendruomenę, tiek visuomenę“, – sakė J. Juškaitė.

Pasak jos, partnerystės įteisinimas nebėra vien tik žmogaus teisių klausimas – tai brandos egzaminas Lietuvos politikai.

Konstitucinio Teismo sprendimas – privalomas vykdyti

Šių metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civilinio kodekso nuostata, leidžianti partnerystę tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai. Teismas aiškiai nurodė – vienos lyties porų teisinės apsaugos nebuvimas diskriminuoja piliečius ir pažeidžia jų teisę į šeimos gyvenimą.

Premjerė Inga Ruginienė po susitikimo pabrėžė, kad vyriausybė privalės imtis veiksmų, nes KT nutarimai yra privalomi visoms institucijoms.

„Tai nėra pasirinkimo klausimas. Yra eilė teismų sprendimų, kurie įpareigoja valstybę veikti. Patinka ar nepatinka – turėsime juos įgyvendinti“, – teigė premjerė.

Sudėtingas kelias link įstatymo

Vis dėlto kelias link lyčiai neutralios partnerystės įstatymo lieka sudėtingas. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pripažino, kad dabartinėje Seimo sudėtyje tokio projekto palaikymas būtų menkas.

Ministrė siūlo svarstyti kompromisinį variantą – Artimo ryšio įstatymo projektą, kuris suteiktų teisinį pagrindą poroms, nesudariusioms santuokos, tačiau nekalbėtų apie partnerystės įteisinimą tradicine prasme.

LGBTQ+ organizacijos šią idėją vertina kaip pusiaukelės sprendimą, kuris gali užtęsti tikrą pažangą dar ilgiems metams.

Tikėjimas, kad pažadas neliks popierinis

Nepaisant skeptiškų nuomonių, bendruomenės lyderiai po susitikimo teigia, kad pirmą kartą po ilgo laiko išgirdo aiškų politinį įsipareigojimą.

„Svarbu, kad nei premjerė, nei valdančioji dauguma nekalba apie galimybę nevykdyti teismo sprendimų. Tai jau signalas, kad situacija keičiasi“, – sakė J. Juškaitė.

Ji pabrėžė, kad Teisingumo ministerija vienaip ar kitaip turės spręsti partnerystės registravimo klausimą, o visuomenės lūkestis – kad tai įvyktų dar šios kadencijos metu.

Kontekstas: įrašyta, bet neįgyvendinta

Nors Inga Ruginienė dar prieš tapdama premjere buvo sakiusi, jog sieks atnaujinti diskusiją dėl partnerystės įteisinimo, šis punktas kol kas nėra įtrauktas į naujosios Vyriausybės programą. Joje numatyta kovoti su neapykantos kalba prieš LGBT bendruomenę, tačiau teisinio šeimos statuso klausimas lieka atviras.

Civilinis kodeksas jau dabar numato partnerystės institutą, bet įstatymas, kuris jį reglamentuotų, nepriimamas daugiau nei du dešimtmečius – būtent dėl to Konstitucinis Teismas situaciją įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Kova dėl lygybės tęsiasi

Susitikimas su premjere žymi naują etapą – ne tik pažadų, bet ir atsakomybės laikotarpį. LGBTQ+ bendruomenė tikisi, kad po šių žodžių seks realūs veiksmai, o Lietuva pagaliau žengs žingsnį, kurį dauguma Europos šalių atliko jau prieš dešimtmetį.