Agnė Širinskienė pranešė liūdną žinią (2)

Seimo narė Agnė Širinskienė pripažino, kad Vyriausybės programos registravimo procese buvo padaryta klaida. Jos vertinimu, viskas įvyko per skubėjimą, o situaciją dar labiau komplikuoja prasidėję ginčai dėl procedūros teisėtumo. Politikei tai tapo nemalonia naujos Vyriausybės darbo pradžios dalimi.

Kalbėdama apie susidariusią padėtį, A. Širinskienė neslėpė, kad jai apmaudu. Anot jos, diskusija apie naują Vyriausybę galėjo prasidėti nuo programoje numatytų darbų ir prioritetų, tačiau dėmesio centre atsidūrė klausimas, ar viskas buvo atlikta pagal nustatytą tvarką.

Daugiausia klausimų kilo dėl procedūros

Ginčas įsiplieskė opozicijai iškėlus abejonių dėl Vyriausybės programos pateikimo eiliškumo. Kritikai teigė, kad pirmiausia buvo registruotas programos projektas, o ministrų kabinetas patvirtintas vėliau. Dėl šios sekos kilo klausimų, ar procedūra neprasilenkė su Konstitucijoje numatyta tvarka.

Širinskienė pripažino, kad kritiką išsakė ne vien opozicija. Ji teigė, jog į pastabas reagavo ir konstitucinės teisės ekspertai, todėl ginčytis su jais, jos vertinimu, nebūtų prasminga. Politikė svarstė, kad procesas galėjo būti paskubintas.

Jos pasisakymas nuskambėjo kaip nemaloni žinia valdančiajai daugumai: politinė diskusija apie naują kabinetą prasidėjo nuo procedūrinių abejonių. Tokia pradžia gali nukreipti dėmesį nuo to, kokių darbų Vyriausybė imsis ir kaip įgyvendins savo programą.

Apmaudu, kad dėmesys krypsta į teisėtumą

A. Širinskienė pabrėžė, jog jai asmeniškai apmaudu, kad vietoje programos turinio tenka aiškintis dėl jos pateikimo aplinkybių. Politikė teigė, kad įprastai pirmiausia turėtų būti kalbama apie Vyriausybės planus ir uždavinius, o ne apie galimus procedūros pažeidimus.

Vis dėlto klausimas liko atviras. Opozicija ketino kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų susiklosčiusią situaciją. Toks žingsnis galėjo pratęsti politines diskusijas ir paskatinti papildomai aiškintis, kaip buvo priimti sprendimai.

Kodėl ši žinia sulaukė dėmesio?

Širinskienės pripažinimas svarbus tuo, kad ji pati įvardijo klaidą, o ne vien atmetė kritiką. Tačiau jos žodžiai neišsprendė pagrindinio klausimo: ar procedūros pažeidimas turėjo teisinių pasekmių, turėjo atsakyti kompetentingos institucijos.

Ši istorija priminė, kad politikoje kartais daug lemia ne tik priimami sprendimai, bet ir jų pateikimo tvarka. Net ir skubant svarbu laikytis aiškių procedūrų, nes kilus abejonėms visuomenės dėmesys greitai nuo pačios programos persikelia į tai, kaip ji buvo patvirtinta.