Apžvalgininkas: iš Lavrovo toks pareiškimas – pirmąkart

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Baltarusijoje šiuo metu neveikia dronų retransliatorių stotys, politikos apžvalgininkas Valerijus Karbalevičius pavadino „teigiamu įvykių poslinkiu“.

Jis taip pat pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimą, kad „Baltarusija yra artimiausia Rusijos sąjungininkė, bet Baltarusija šiame kare nedalyvauja“.

Pasak V. Karbalevičiaus, nors konfliktas dar nėra visiškai išspręstas, didžiausia įtampa jau nuslūgo, rašo „Belsat“.

„Geros naujienos, nes karinio konflikto tarp Ukrainos ir Baltarusijos šiandien niekam nereikia“, – „Belsat Studio“ laidoje sakė „Radio Svoboda“ politinis apžvalgininkas V. Karbalevičius, komentuodamas Ukrainos prezidento pareiškimą apie retransliatorių stotis prie Baltarusijos sienos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ši įranga, kurią naudoja Rusijos dronai neveikia.

„Ar jos buvo išmontuotos, ar ne, sąžiningai sakau, dar nežinau, bet dirbame šiuo klausimu. Labai atidžiai stebiu situaciją ir kasdien gaunu ataskaitas. Faktas yra tas, kad šiuo metu retransliavimo stotys neveikia“, – sakė jis.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja įsitikinusi, kad nors A. Lukašenka „žengė žingsnį atgal“, jis nebūtų galėjęs to padaryti be Kremliaus leidimo.

„Jei jie buvo išjungti, vadinasi, Rusija sutiko“, – teigė ji ir pridūrė, kad A. Lukašenka nebūtų galėjęs veikti prieš Maskvą.

„Jis niekada to nedarytų, neturėkime jokių iliuzijų“, – sakė neseniai Kyjive apsilankiusi S. Cichanouskaja.

„Konfliktas dar neišspręstas, bet, atrodo, kad didžiausia šio konflikto įtampa suvaldyta, jei tai tiesa, jei šie retransliatoriai po dviejų dienų vėl nepradės veikti“, – pažymėjo V. Karbalevičius.

Lukašenka sprendimą priėmė be Maskvos leidimo?

Jis neatmeta galimybės, kad A. Lukašenka sprendimą išjungti šiuos retransliatorius priėmė be Maskvos sutikimo: „Visiškai įmanoma, kad Lukašenka galėjo sustabdyti keturių retransliatorių darbą savo iniciatyva – tai nėra koks nors didžiulis strateginis sprendimas. Gali būti, kad Kremliui tai nepatiko, tačiau bet kuriuo atveju viešai toks nepasitenkinimas nereiškiamas“.

Kalbant apie tolesnį Kyjivo spaudimą Minskui, kurį analitikas pavadino „politine psichologine ataka“, egzistuoja tam tikros ribos, kurias A. Lukašenka, jei V. Zelenskis pateiktų naujų ultimatumų, vargu ar peržengtų: „Ir dėl to, kad Rusija tai galėtų įvertinti kaip išdavystę, ir dėl elementarios ekonominės naudos: tiekdamos produkciją Rusijos karinei pramonei baltarusių įmonės gauna gana didelių dividendų, taip pat ir iš degalų tiekimo Rusijai. Ir A. Lukašenka vargu ar sutiks paaukoti tokius pinigus“.

Iš Lavrovo toks pareiškimas – pirmąkart

V. Karbalevičius taip pat pažymėjo nematąs požymių, jog Baltarusija ruoštųsi karui. Greičiau priešingai: ir gynybos ministras, ir saugumo tarybos sekretorius, ir užsienio reikalų ministras pastaruoju metu skelbia išskirtinai taikius pareiškimus, esą, pati Baltarusija kariauti nenori, bet ją vis bandoma įvelti.

„Neseniai lankydamasis Minske Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė tokį dalyką: taip, Baltarusija yra artimiausia Rusijos sąjungininkė, bet Baltarusija šiame kare nedalyvauja. Atrodo, toks teiginys iš oficialaus Rusijos pareigūno lūpų nuskambėjo pirmą kartą“, – atkreipė dėmesį analitikas, padaręs išvadą, kad A. Lukašenkai vis dėlto pavyko įtikinti Vladimirą Putiną neįtraukti Baltarusijos į karą.

„Pirma, Baltarusija gina Sąjunginės valstybės sienas nuo NATO, ir ši logika, matyt, V. Putiną įtikina. Antrasis argumentas, kurį, manau, pateikė A. Lukašenka, – tai, kad baltarusiai priešinasi karui, baltarusiai nenori kariauti, ir jei juos prievarta ten siųsime, gali pasikartoti 2020-ųjų įvykiai. O politinė krizė artimiausios sąjungininkės viduje – tikrai ne tai, kas pradžiugintų Kremlių. Todėl, manau, šie argumentai V. Putiną įtikino“, – teigia analitikas.