Ar pritariate nuosprendžiui? Teismo verdiktas R. Žemaitaičiui įplieskė naują ginčą (84)

Teismo verdiktas: kaltė įrodyta

Ketvirtadienio rytą Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį parlamentarui ir judėjimo „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui. Teismas konstatavo, kad politikas viešais pareiškimais skatino neapykantą žydų tautybės žmonių atžvilgiu ir menkino Holokaustą, todėl jam skirta subendrinta 5000 eurų dydžio bauda.

Tai – pirmosios instancijos sprendimas. Todėl beveik neabejotina, jog nuosprendis bus skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Tam numatytas 20 dienų terminas.

Pats politikas į teismo posėdį neatvyko. Nuosprendžio jam perskaityti nereikėjo – jo advokatai su išvada bus supažindinti atskirai.

Prokuratūra: antisemitizmui vietos nėra

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius po posėdžio pabrėžė, kad šis verdiktas yra aiški žinutė visai visuomenei – neapykantos kurstymas Lietuvoje nėra toleruojamas.

Pasak prokuroro, teismo pozicija rodo, jog jokios politinės pareigos, įtaka ar užimamos pozicijos negali apsaugoti nuo atsakomybės už antisemitinius pareiškimus.J. Lauciaus teigimu, nuosprendis priimtas Lietuvos valstybės vardu, todėl yra principinis ir reikšmingas visai teisinei praktikai.

Kelias į teismą: nuo apkaltos slenksčio iki baudžiamosios bylos

Konstitucinis Teismas dar 2024-aisiais nustatė, kad R. Žemaitaitis, viešais antisemitiniais pareiškimais, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai būtų galėjęs tapti pagrindu parlamentarą pašalinti iš pareigų apkaltos būdu, tačiau politikas iš Seimo pasitraukė pats, taip išvengdamas sankcijų.

Vis dėlto kaltinimai niekur nedingo – pradėtas baudžiamasis procesas dėl neapykantos kurstymo, viešo Holokausto menkinimo ir žydų tautybės žmonių niekinimo. Ši byla atvedė į Vilniaus apygardos teismą.

Kokie pareiškimai tapo įrodymų pagrindu?

Byloje nagrinėti keli skirtingi įrašai, paskelbti R. Žemaitaičio „Facebook“ paskyroje 2023 metais. Juose politikas:

• žydų tautybės žmones įvardijo žeminančiais terminais,• Holokausto tragediją lygino su vadinamuoju „lietuvių holokaustu“,• teigė, kad žydai neva prisidėjo prie lietuvių trėmimų ir žudymų,• skleidė naratyvus, kurie prieštarauja istoriniams faktams,• ragino „paskelbti žydų sąrašus“, kurie esą „bendradarbiavo su sovietais“,• savo pasisakymuose naudojo stereotipus ir kaltinančius apibendrinimus, skatinančius neapykantą visai tautinei grupei.

Keli pareiškimai persikėlė net į Seimo tribūną – pats parlamentaras per plenarinį posėdį pakartojo dalį žinučių turinio, taip, prokurorų teigimu, dar labiau normalizuodamas neapykantos kalbą.

Reakcija teisininkų bendruomenėje

Teismo išvadą palankiai įvertino žmogaus teisių ekspertai. Jų teigimu, ši byla tapo vienu aiškiausių pavyzdžių, kada politiko žodžiai peržengia leistinas kritikos ribas ir tampa neapykantos kurstymu, nukreiptu prieš visą tautinę grupę.

Pasak jų, antisemitinė retorika Europoje tampa vis dažnesnė dėl geopolitinių įtampų, todėl nacionaliniai teismai privalo reaguoti principingai.

Politinė reakcija: nuo tylos iki pasipiktinimo

Nors pats R. Žemaitaitis nuosprendžio viešai nekomentavo, jo bendražygiai teigia svarstysiantys skundimą. Politiko aplinka kartoja, kad vadinamieji istoriniai klausimai esą yra „viešos diskusijos dalis“, todėl teismo sprendimą vadina „per griežtu“.

Tuo tarpu politologai atkreipia dėmesį, kad byla gali turėti pasekmių ir R. Žemaitaičio politinei ateičiai. Jei Apeliacinis teismas paliks nuosprendį galioti, tai būtų vienas nedaugelio atvejų, kai sėdintis ar buvęs parlamentaras baudžiamąja tvarka nuteisiamas už neapykantos kurstymą.

Antisemitizmo klausimas Lietuvoje

Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar kartą priminė, kad Holokausto tema Lietuvoje išlieka jautri ir reikalauja istorinės atsakomybės. Šalyje, kurioje per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyta apie 95 proc. žydų bendruomenės, neapykantos kalba yra ypač pavojinga.

Istorikai tvirtina – negalima lyginti skirtingų istorinių tragedijų arba manipuliuoti skaudžiomis temomis politiniams tikslams.

Kokia bus byla toliau?

Dabar laukiama, ar R. Žemaitaitis skųs nuosprendį Apeliaciniam teismui. Jei taip – byla bus nagrinėjama iš naujo, o verdiktas gali būti pakeistas, sugriežtintas arba paliktas galioti.

Teisininkai neatmeta galimybės, kad byla galiausiai gali pasiekti ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.