Atleidžia iš darbo? Nedarykite šių klaidų: ko geriau nepasirašyti ir kiek pinigų priklauso

Atleidimas iš darbo daug kam būna netikėtas ir kelia stresą. Tad neretai pasitaiko, kad sužinoję apie darbo netekimą darbuotojai priima skubotus, neapgalvotus sprendimus, kurie vėliau jiems brangiai kainuoja.

Darbo kodeksas numato aiškias taisykles ir garantijas darbuotojams, tačiau šios teisės veikia tik tuomet, kai darbuotojas jas žino ir sugeba jomis pasinaudoti.

Taigi ką svarbu žinoti apie atleidimą informuotiems darbuotojams?

Viską lemia atleidimo pagrindas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) priminė, kad darbo sutartys pasibaigia (nutraukiamos) skirtingais Darbo kodekse įtvirtintais pagrindais, pavyzdžiui:

• nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;
• nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;
• nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;
• nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;
• mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;
• kitais Darbo kodekso ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Anot inspekcijos, atleidimo pagrindas lemia atitinkamų atleidimo procedūrų (įspėjimo, išeitinių, kitų garantijų) darbuotojo atžvilgiu įgyvendinimą / vykdymą.

Teisininkė Evelina Kiznė paaiškino, kad atleidimas darbo šalių susitarimu yra pats lanksčiausias būdas, kai abi šalys susitaria dėl visų nutraukimo sąlygų. Tokiu atveju išeitinė išmoka nėra privaloma ir priklauso nuo derybų rezultato.

Tuo metu atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės yra taikomas, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų.

„Kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Taip pat, kai darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju arba kai yra teismo ar darbdavio organo priimtas sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys“, – aiškino ji.

Šiais atvejais darbuotojui priklauso 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Atleidimas dėl darbuotojo kaltės taikomas už šiurkštų ar pakartotinį darbo pareigų pažeidimą.

„Tokiu atveju išeitinė išmoka nemokama, įspėjimo terminas netaikomas, o darbuotojui kyla papildomų neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti tik praėjus trims mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.

Atleidimas darbdavio valia leidžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį įspėjus prieš 3 darbo dienas ir išmokėjus ne mažesnę kaip 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką“, – dalijosi specialistė.

VDI turimais duomenimis, dažniausiai darbo sutartys yra nutraukiamos darbuotojo iniciatyva. Pavyzdžiui, 2024 m. daugiausia darbo sutarčių nutraukta darbuotojo iniciatyva, t. y. 68 proc. nuo visų nutrauktų darbo sutarčių.

2023 m. šiuo pagrindu nutrauktų darbo sutarčių skaičius buvo beveik 72 proc. VDI pasidalijo, kad antra dažniausia darbo sutarties pasibaigimo priežastis išlieka terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimas.

Svarbiausia – neskubėti 

Teisininkė atkreipė dėmesį, kad sužinojus apie būsimą atleidimą būtina išlikti ramiam ir neskubėti pasirašyti jokių dokumentų.

„Gavus įspėjimą apie atleidimą, reikėtų atidžiai perskaityti nurodytą teisinį pagrindą, įspėjimo terminą ir kitas sąlygas“, – pastebėjo ji.

VDI pažymėjo, kad įspėjimas turi būti pateiktas raštu, o jame turi būti nurodyta visa svarbiausia informacija.

„Darbuotojui svarbu žinoti, kad įspėjimo nutraukti darbo sutartį privaloma forma – rašytinė forma. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena“, – komentavo inspekcija.

E. Kiznė nurodo, kad peržvelgus pateiktą informaciją reikia patikrinti, ar taikomi teisingi įspėjimo terminai. 

„Atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, standartinis įspėjimo terminas yra 1 mėnuo darbuotojams, dirbantiems ilgiau nei metus, ir 2 savaitės – dirbantiems trumpiau. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penki metai.

Terminai trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams su negalia, darbuotojams, sergantiems sunkia liga pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau kaip dveji metai“, – atkreipė dėmesį teisininkė.

VDI pridėjo, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nes nuo jo priklauso vėliau darbuotojui taikomos papildomos garantijos bei teisė į išeitines išmokas.

Taip pat, anot inspekcijos, įspėjimo laikotarpiu darbuotojas turi vykdyti savo darbo funkcijas, nes darbo sutartis su juo dar nėra nutraukta.

„Pavyzdžiui, jei įspėjimo laikotarpiu darbuotojas neina į darbą, darbuotojas padaro šiurkštų pareigų pažeidimą, už kurį darbdavys gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės“, – pastebėjo VDI.

E. Kiznė paaiškino, kad svarbiausia – užfiksuoti visas aplinkybes raštu.

„Jei darbdavys daro žodinį spaudimą, rekomenduojama išsiųsti elektroninį laišką, kuriame būtų aprašyta situacija ir paprašyta patvirtinti arba paneigti pateiktą informaciją“, – nurodė ji.

Jei darbuotojas, gavęs įspėjimą, nežino kaip jam elgtis, teisinės konsultacijos jis gali kreiptis į VDI.

„Verta konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija, profesine sąjunga ar advokatu. Jei atleidimas vykdomas neteisėtai, galima kreiptis į darbdavį ir nurodyti šias aplinkybes bei siekti teisėto atleidimo“, – atkreipė dėmesį specialistė.

Tuo metu VDI pabrėžė, kad pats įspėjimas nėra darbo ginčo objektas, t. y., darbuotojas gavęs įspėjimą apie atleidimą, neįgyja teisės įspėjimą ginčyti darbo ginčų komisijoje.

Dėl galimai neteisėto (nepagrįsto) atleidimo iš darbo į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą darbuotojas privalo kreiptis per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo atleidimą.

Darbuotojas tam turi 5 darbo dienas

VDI ir E. Kiznė paaiškino, kad gavęs pasiūlymą nutraukti darbo sutartį abipusiu sutarimu, darbuotojas turi penkias darbo dienas į jį atsakyti. 

Jeigu per šį laikotarpį darbuotojas, neatsako, laikoma, kad pasiūlymas yra atmestas.

„Šis terminas yra imperatyvus ir negali būti trumpinamas darbdavio spaudimu. Per šias penkias darbo dienas darbuotojas turi teisę konsultuotis su teisininkais, Valstybine darbo inspekcija ar profesine sąjunga.

Taip pat galima derėtis dėl palankesnių sąlygų – didesnės išeitinės kompensacijos, ilgesnio darbo santykių pasibaigimo termino ar kitų naudų“, – pabrėžė teisininkė.

Pataria neskubėti pasirašyti dokumentų

Teisininkė pastebėjo, kad ne visi darbuotojai žino, kad neprivalo pasirašyti visų darbdavio pateiktų dokumentų.

„Ypač svarbu neskubėti pasirašyti prašymų nutraukti darbo sutartį savo noru ar šalių susitarimo dokumentų. Jei darbuotojas nesutinka su atleidimo sąlygomis, jis turi teisę atsisakyti pasirašyti ir pareikalauti, kad darbdavys atleidimą įformintų pagal savo pasirinktą teisinį pagrindą“, – pasakojo pašnekovė.

VDI pridėjo, kad jei darbuotojas nesutinka pasirašyti dokumentų dėl tam tikrų abejonių, darbdavys turi būti pasirengęs įrodyti dokumento (pavyzdžiui, įspėjimo) raštu įteikimo faktą, laiką ir turinį.

„Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti“, – paaiškino inspekcija.

E. Kiznė paaiškino, kad tais atvejais, kai darbuotojas atsisako pasirašyti dokumentus, darbdavys privalo surašyti aktą apie atsisakymą ir gali tęsti atleidimo procedūrą.

„Darbuotojo atsisakymas pasirašyti netrukdo darbdaviui įforminti atleidimą, tačiau vėliau tai gali tapti svarbiu įrodymu ginčijant atleidimo teisėtumą. Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva, jo sprendimas turi būti priimtas savarankiškai, be spaudimo ar darbdavio daromos neteisėtos įtakos“, – nurodė teisininkė.

Visgi jei darbuotojas neapgalvotai pasirašė prašymą išeiti iš darbo savo noru, Darbo kodeksas suteikia galimybę atšaukti tokį pareiškimą per tris darbo dienas nuo jo pateikimo. 

Ilgalaikiams darbuotojams 2 tūkst. eurų išmokos

Svarbu pabrėžti, kad 5 metus ar ilgiau vienoje įmonėje dirbę darbuotojai po jos bankroto, etatų mažinimo ar atleidimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės gali kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos.

„Sodra“ informavo, kad ilgalaikio darbo išmoka skiriama: 77,58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo nuo 5 iki 10 metų, 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo dirbo nuo 10 iki 20 metų, 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo 20 ir daugiau metų.

„Visa žmogui priklausanti suma išmokama vienu kartu. Vidutinė ilgalaikio darbo išmoka siekia apie 2 tūkst. eurų“, – skaičiavo „Sodra“.

Venkite šių klaidų

E. Kiznė pasidalijo, kokios yra dažniausios darbuotojų klaidos susidūrus su atleidimu.

Anot jos, pirma ir dažniausia klaida – skubotas prašymo išeiti iš darbo savo noru pasirašymas, darbdaviui to paprašius.

„Kai darbuotojas pasirašo tokį prašymą, nors galbūt pats ir nenorėjo nutraukti darbo sutarties, jis netenka teisės į išeitinę išmoką ir įspėjimo laikotarpį, kuris jam priklausytų atleidžiant darbdavio iniciatyva“, – paaiškino ji.

Antra klaida – įrodymų nerinkimas.

„Darbuotojai dažnai neišsaugo elektroninių laiškų, SMS žinučių ar kitų dokumentų, nedaro garso įrašų, kurie vėliau galėtų patvirtinti neteisėtą darbdavio elgesį, o kilus ginčui, negali pagrįsti savo teiginių, jog darbdavys veikė neteisėtai atleidimo procese“, – pabrėžė teisininkė.

Trečia klaida – vengimas konsultuotis su specialistais.

„Daugelis darbuotojų bando spręsti situaciją patys, nors Valstybinė darbo inspekcija teikia nemokamas konsultacijas, taip pat darbuotojai gali konsultuotis su pasirinktu advokatu“, – aiškino E. Kiznė.