Atsiimsite pinigus iš II pakopos? Bankas siunčia perspėjimą, kurio nereikėtų ignoruoti

Šių metų pradžioje įsigaliojo galimybė iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptas lėšas. Iš pirmo žvilgsnio – gera žinia, ypač tiems, kurie planuoja investicijas, pirkinius ar nori palengvinti buitį. Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina stabtelėti ir viską gerai apgalvoti.
„Tai yra pinigai, skirti senatvei – taupymui, o ne trumpalaikiam džiaugsmui. Suprantu, kad norisi pasigerinti buitį, bet labai svarbu žinoti, ką su tais pinigais darysite. Ne tiesiog atsiimti, o turėti aiškų planą“, – teigė Šimkus.
„Neskubėkite – turite dvejus metus“
LB vadovas primena, kad gyventojams suteikiamas net dvejų metų laikotarpis apsisprendimui. „Tikrai neverta spręsti pirmą ar antrą mėnesį. Galvokite, pasverkite, pasitarkite su artimaisiais ar finansų specialistais. Langas yra du metai – laiko tikrai pakaks“, – pabrėžia jis.
Anot jo, sprendimas atsiimti sukauptus pinigus turėtų būti pagrįstas, o ne emocinis. „Labai norėtųsi, kad šie pinigai nebūtų pravalgomi. Tai, ką kaupėte metų metus, turėtų likti jūsų ateities pagrindu – kad ir kokia forma vėliau nuspręsite juos investuoti.“
Sukčių pinklės: žada „triženkles palūkanas“
Kartu su nauja galimybe, anot Šimkaus, atsivers ir dar viena rizika – finansiniai sukčiai. „Kai tik žmonės gaus prieigą prie savo lėšų, tikrai atsiras siūlančių „neįtikėtinas investicijas“. Jei kas nors lengva ranka žada dviženkles ar triženkles palūkanas – netikėkite. Stebuklų nėra. Tokie pažadai baigiasi tuo, kad žmogus lieka be pinigų“, – įspėja LB vadovas.
Pastaraisiais metais sukčių veikla išaugo: jie vis dažniau taikosi į žmones, kurie sulaukia naujų finansinių galimybių. Lietuvos bankas rekomenduoja niekada nepervesti pinigų nepažįstamiems asmenims, nepasitikėti socialinių tinklų ar telefoniniais pasiūlymais bei prieš bet kokį sprendimą pasitarti su patikimu finansų konsultantu.
Kiek lietuvių planuoja pasitraukti?
Lietuvos banko duomenimis, kaupimą antroje pakopoje šiuo metu tęsia apie 1,4 mln. gyventojų, o bendra sukaupta suma siekia beveik 9,8 mlrd. eurų. Vis dėlto, prognozuojama, kad pasinaudojus nauju įstatymu, iki 40 proc. žmonių gali nuspręsti nutraukti kaupimą arba išsiimti dalį pinigų.
Panašų skaičių nurodo ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerija. Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai gali turėti įtakos tiek asmeninėms pensijoms, tiek visai sistemai, jei dalis lėšų bus išimta neapgalvotai.
Kur slypi tikroji vertė
Šimkus pabrėžia, kad šios lėšos buvo kaupiamos dešimtmečius, todėl jas reikėtų vertinti kaip ilgalaikį saugiklį, o ne „greitus pinigus“. „Tai jūsų senatvės garantas. Neleiskite, kad šią galimybę paverstų jūsų silpnybe – tiek skuboti sprendimai, tiek sukčių pažadai“, – sako jis.
LB vadovas primena, kad senatvės kaupimas nėra priverstinė našta, o savarankiškas būdas užsitikrinti finansinį stabilumą ateityje. „Kuo anksčiau suprasime, kad taupymas – tai ne atidėtas malonumas, o investicija į savo laisvę, tuo mažiau gailėsimės priėmę emocinius sprendimus.“





