Benamiams išdalino po daugiau nei 5 tūkst. eurų: rezultatas pribloškė tyrėjus

Dar vienas tyrimas parodė, kad benamiai, gavę piniginę paramą, nešvaistė pinigų narkotikams ar alkoholiui. Britų Kolumbijos universiteto ir 2018 m. projektą pradėjusios ne pelno siekiančios organizacijos „Foundations for Social Change“ tyrėjai vienerius metus stebėjo eksperimentinės visuotinių bazinių pajamų programos poveikį Vankuveryje. Programos metu 50 benamystę patiriančių žmonių gavo vienkartinę 7 500 Kanados dolerių (apie 5 150 eurų) paramą.

Nauju tyrimu nustatyta, kad Vankuveryje (Kanada) benamystę patiriantys žmonės, gavę vienkartinį piniginį čekį, be pastogės praleido 99 dienomis mažiau ir „55 dienomis daugiau turėjo pastovų būstą“, lyginant su tais, kurie piniginės paramos negavo, skelbia portalas „Business insider“.

Pinigus leido atsakingai

Tyrimo rezultatai, kurie buvo paskelbti 2023 m. rugpjūčio 29 d. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, parodė, kad paramą gavę asmenys daugiau pinigų išleido „ilgalaikio vartojimo prekėms“, pavyzdžiui, būsto nuomai, maistui ir transportui, o sutrumpėjus jų buvimo prieglaudose laikui, per metus benamiai sutaupė 777 Kanados dolerius (apie 533 eurus).

Be to, paramos gavėjai neišleido daugiau pinigų tokioms prekėms kaip alkoholis, narkotikai ir cigaretės, nei paramos negavusi grupė, nustatė tyrėjai, nors jie pažymi, kad išlaidos buvo vertinamos pagal „savianalizės suvestines“.

Ankstesnėje tos pačios programos ataskaitoje teigta, kad išlaidos šioms prekėms sumažėjo 39 proc., tačiau tyrėjai sakė, kad šis skaičius buvo neteisingas, nes buvo pagrįstas neišsamiais duomenimis.

Tyrėjai pripažino tam tikrus rezultatų trūkumus: į programą nebuvo įtraukti asmenys, „kurie yra chroniški benamiai arba patiria didesnį psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio vartojimo ar psichiatrinių simptomų sunkumą“. Tyrime teigiama, kad tam tikri dalyviai buvo išfiltruoti, siekiant „sumažinti bet kokią galimą žalos (pvz., perdozavimo) riziką dėl didelės pinigų sumos gavimo“.

„Nepaisant šių apribojimų, šiame tyrime pateikiamas grynųjų pinigų, kaip naujos benamystės mažinimo priemonės, koncepcijos įrodymas“, – teigiama tyrime.

Skurdo lygis pastebimai sumažėjo

Panašios iniciatyvos, susijusios su piniginėmis paramomis ar visuotinėmis bazinėmis pajamomis, taip pat parodė, kad investicijos į skurdą patiriančius asmenis turi didelį poveikį.

Kai COVID-19 pandemijos įkarštyje JAV vyriausybė išleido 6 trilijonus JAV dolerių, didindama socialinės apsaugos programas ir teikdama skatinamuosius čekius, skurdo lygis Amerikoje 2021 m. sumažėjo iki 7,7 proc.

Tai reiškė, kad skurstančių amerikiečių buvo maždaug 20 mln. mažiau nei 2018 m.

Vienas šiaurinės Kalifornijos miestas, Stoktonas, 2019 m. pradėjo įgyvendinti panašią visuotinių bazinių pajamų programą, pagal kurią 125 mažas pajamas gaunantiems gyventojams kas mėnesį buvo išduodamos debetinės kortelės su 500 JAV dolerių (apie 456 eurų).

Sumažėjo nedarbas ir pagerėjo psichologinė savijauta

Nepriklausomi tyrėjai nustatė, kad per pirmuosius programos metus nedarbas sumažėjo 4 proc., programa padėjo žmonėms grąžinti skolas ir pagerino bendrą gyventojų psichinę gerovę.

„Mane kamavo panikos priepuoliai ir nerimas, – ataskaitoje teigė vienas dalyvis. – Buvau pasiekęs tokį lygį, kad nuo to turėjau gerti tabletes, ir jau kurį laiką jų net neliečiau“.

Taip pat buvo stebimos gavėjų išlaidos. Tyrėjai nustatė, kad didžioji dalis bazinių pajamų buvo išleidžiama maistui, komunalinėms paslaugoms, automobilio išlaidoms ir kelionėms į parduotuves.

Mažiau nei 1 proc. pinigų buvo skirta alkoholiui ar tabakui.