D.Trumpas siekia deportuoti 200 tūkst. ukrainiečių (12)

Amerikiečių leidinys „The Washington Post“ paskelbė apie JAV administracijos parengtą dokumentą, kuriame numatoma grąžinti namo šimtus tūkstančių karo pabėgėlių – tarp jų ir apie 200 tūkst. ukrainiečių. Toks „savanoriškas grąžinimo planas“ būtų finansuojamas net 250 mln. dolerių suma, skirta iš užsienio pagalbos biudžeto. Tiesa, šis sumanymas dar nėra oficialiai įteisintas, tačiau pasirašytas susitarimas rodo, kad planas realus.

Grįžimas į karo zoną – už 1000 dolerių?

Pagal planą, ukrainiečiai, haitiečiai ir kitų krizių kamuojamų šalių pabėgėliai būtų raginami „savanoriškai“ išvykti atgal į savo kilmės šalis. Jiems žadama 1000 JAV dolerių išmoka, jei apsispręstų palikti Jungtines Valstijas. Oficialiai tai vadinama „repatriacijos paskata“. Tačiau kritikai šį sumanymą vadina cinišku ir nežmonišku.

Tarptautinės organizacijos, tokios kaip TMO, kategoriškai pasisako prieš bet kokį pabėgėlių grąžinimą į šalis, kuriose nėra saugu gyventi. Pasak jų, Ukrainos, Sirijos ar Sudano atvejai – ypač pavojingi.

Planas „užstrigo“, bet išlieka realus

Nors kai kurie Valstybės departamento atstovai skelbia, kad dokumentai jau „nebegaliojantys“, „The Washington Post“ pabrėžia, jog gegužės pradžioje Nacionalinio saugumo ministerija ir Valstybės departamentas pasirašė susitarimą, kuriame minimas tas pats 250 mln. dolerių fondas.

Be ukrainiečių, sąraše – ir haitiečiai, afganistaniečiai, palestiniečiai, libiečiai, sirai bei jemeniečiai. Visų jų šalyse situacija išlieka itin pavojinga, todėl grąžinimo planai vertinami kaip atviras humanitarinių principų pažeidimas.

Kritika: „Tai ne Amerika, kokią pažįstame“

Buvę JAV pareigūnai ir žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad toks planas kertasi su esminėmis JAV vertybėmis – padėti persekiojamiems žmonėms, o ne juos siųsti atgal į pavojų. Be to, pasigirsta klausimų, ar užsienio pagalbos lėšos, kurios turėtų būti skirtos pabėgėlių integracijai ir apsaugai, netampa įrankiu jų išsiuntimui.

Primename, kad Ukrainos ir Haičio piliečiams buvo suteiktas laikinas apsaugos statusas – ukrainiečiams jis galioja nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, o haičiečiams – jau nuo 2010 m., kai šalį sukrėtė katastrofiškas žemės drebėjimas. Šis statusas suteikia teisę gyventi ir dirbti JAV, kol tėvynėje saugu grįžti.

Neaiškumas kelia nerimą

Nors Baltųjų rūmų atstovė yra paneigusi planus atšaukti šį statusą, pastarieji dokumentai rodo, kad užkulisiuose rengiami visai kitokie scenarijai. Ukrainos vyriausybė taip pat esą spaudžiama sutikti priimti deportuotus žmones, o JAV viduje vis garsiau svarstoma apie laikinų leidimų peržiūrą.

Šiuo metu beveik ketvirtis milijono ukrainiečių Jungtinėse Valstijose gyvena turėdami tokį apsaugos statusą. Jei jis būtų atšauktas, šiems žmonėms grėstų deportacija.