Jei prasidėtų karas. Šiems miestams kyla didžiausias išpuolių pavojus (2)

BGK tyrimų ir analizės departamento ekspertai paskelbė naują metinę ataskaitą apie Lenkijos savivaldybių ir miestų atsparumą.

Ypatingas dėmesys skiriamas jų pasirengimui krizės, pavyzdžiui, plataus masto karo, atveju. Taip pat atsižvelgiama į kitas karines grėsmes iš Rusijos, įskaitant hibridinį karą ir kibernetines atakas. Kuriems Lenkijos miestams gresia didžiausias išpuolių pavojus, o kurie yra atsparūs?

Lenkijos Nacionalinis ekonomikos bankas (BGK) paskelbė naują ataskaitą „Vietos valdžios institucijos, susiduriančios su šiuolaikinėmis grėsmėmis“, kurioje išsamiai aprašomas Lenkijos savivaldybių, miestų ir regionų atsparumas ir pažeidžiamumas susidūrus su gamtinėmis, sveikatos, humanitarinėmis ir karinėmis grėsmėmis.

Tai apima ne tik plataus masto karą, pavyzdžiui, tą, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje, bet ir hibridinį karą, kibernetines atakas bei informacinį karą (įskaitant dezinformaciją). Kariniame kontekste miestai buvo vertinami naudojant vadinamąjį atsparumo indeksą (IOM) ir grėsmės indeksą (IZM).

Kalbant apie karinio išpuolio grėsmę, svarstomi tik Rusijos veiksmai, kurie galėtų nusitęsti į Lenkiją iš Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities.

BGK tyrimų ir analizės departamento ekspertai cituoja naujausias Pasaulio banko ataskaitas (2025 m.), kuriose pabrėžiama, kad nors plataus masto karo padaryta žala daugiausia paveiks pasienio sritis. Todėl grėsmę Lenkijos miestams lemia jų atstumas nuo rytinių ir šiaurės rytinių sienų, taip pat svarbios infrastruktūros buvimas.

 „Pagrindinis kintamasis, naudojamas karinių grėsmių indeksui (KGR) sudaryti, yra vietos valdžios atstumas nuo sienos su Kaliningrado sritimi, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina. Šis kintamasis lemia reikšmingą rezultatų erdvinį skirtumą“, – teigiama ataskaitoje.

Antras pagal svarbą veiksnys yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant elektrines, oro uostus, uostus ir elektros tinklus, vieta.

Karinės grėsmės indeksą atsveria karinio atsparumo indeksas (KAI), kuris pagrįstas 39 kintamaisiais, įskaitant slėptuvių vietų skaičių ir telekomunikacijų infrastruktūros, galinčios atremti kibernetines atakas, prieinamumą. Pasak BGK, miestai su apskričių teisėmis yra geriausiai pasirengę šiuo atžvilgiu, o kaimo savivaldybės – mažiausiai. Atstumas nuo sienos šiam indeksui nesvarbus.

Ataskaitoje miestais, kuriems kyla didžiausias pavojus, įvardijami tiek didžiausi metropoliai, tokie kaip Varšuva, Gdanskas, Krokuva, Poznanė ir Vroclavas, tiek miestai, kuriuose gyvena dešimtys tūkstančių gyventojų, įskaitant Krosną, Ostrolenką ir Javožną. Nors šiems miestams kyla santykinė rizika, jų atsparumas taip pat yra didelis.

„Varšuva ir Gdanskas išsiskiria iš kitų miestų, turinčių rajono teises, dėl didžiausio pavojaus lygio. Šie miestai yra gana arti sienos – Varšuva ir Brestas tiesia linija yra nutolę maždaug 180 km, o Gdanskas ir Krolevecas – maždaug 130 km. Be to, tai yra itin svarbūs miestai šalies ekonomikai ir politiniam stabilumui“, – aiškina BGK Tyrimų ir analizės departamento ekspertai.

Be to, minėtuose miestuose yra daug ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant pagrindines valstybės institucijas ir oro uostą Varšuvoje, taip pat jūrų uostą, naftos perdirbimo gamyklą ir oro uostą Gdanske.