Juozo Statkevičiaus žodžiai toliau kursto aistras – pratrūko kita garsi menininkė: „Toks brutalus marozas” (2)

Katalonijoje gyvenanti lietuvių menininkė Danguolė Pečiukonytė-Juan Font neapsikentė išgirdusi, ką vienoje televizijos pokalbių laidoje apie Lietuvą pasakė dizaineris Juozas Statkevičius. Netylėti nusprendė ir kita žinoma menininkė Monisha Modesta Butautytė.

Monisha savo nuomonę apie J. Statkevičiaus žodžius išsakė po minėtu D. Pečiukonytės-Juan Font įrašu, savo komentaru ji sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Juozo Statkevičiaus žodžiai kursto aistras

„Galvojau ir aš šį vakarą apie jį… Toks dviprasmiškas jausmas, lyg žmogus estetas prie meno, bet tuo pačiu toks brutalus marozas. Dėl mano pačios ramybės, visaip bandau atskirti, atplėšti jo sulaužytą asmenybę nuo jo kuriamų rūbų, bet ne visad gaunasi. Iš esmės, žmogus turi karjerą, turi žinomumą, vardą, pinigų jis turi ir tikrai ne mažai ir toji rolė „auka“, nejau jį lydės visą gyvenimą?

Žinoma, dar vis pagalvoju, gal visos tos skambios frazės tik rinkodaros ir skandalo troškimas. Tokia sakykim reklama, vis primena apie save. Gal? Vienu, ar kitu atveju, žmogus kažkada numirs, liks skudurai, o ŽMOGAUS neliks ir niekas jo neprisimins kaip gero, nuoširdaus žmogaus, prisimins tik kaip nuolat besiskundžiantį ir kandų, kažkaip net graudu, bet turim pripažint, kad Lietuvoje turim tik du tokius asmenis, kurie vemia, bet sales pilnas surenka, tai – Sel ir Juozas.

Kalbėjau su keliais asmeninis, prasitarė netyčia, kad „remia“ Juozo veiklas, tai tie asmenys yra privatūs ir anonimiškai padeda, nieko jam netrūksta, bet tuo pačiu trūksta tiek daug. Ir gerbiu jį už nueitą kelią ir vemiu perskaičius vėl kokią eilinę jo skambią frazę“, – komentavo Monisha.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad socialiniame tinkle „Facebook“ Danguolė, išgirdusi, ką apie Lietuvą kalba J. Statkevičius, išsakė savo nuomonę apie mados kūrėjo žodžius.

Įrašu ji sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Juozo Statkevičiaus žodžiai sukėlė pyktį

„Juozas Statkevičius: „Lietuvoje viskas apie ėdalą ir apie pilvą. Taškas’’

Šios dienos visuose portaluose nuskambėjusi frazė, manau, sukrėtė  ir papiktino ne vieną.

Žmogui, kuriam rūpi tik jo skudurai, jis pats ir jo „neįkainojami’’ darbai, nenustoja niekinti, žeminti, šmeišti ir purvais drabstyti mūsų nuostabios šalies.

Personos ego užkilo jau taip aukštai, kad, pasijuto visagaliu ponu Dievu ir teisia, smerkia savo vardu visą Lietuvą.

Ir amžinai verkia, verkia, verkia ir verkia dėl negautų medalių, neįvertinimo, neišauktinimo, kaip koks darželinukas, po pakakojimo ant puoduko, negavęs čiulpinuko.

Dėl pilvo ir ėdalo, tai apskritai juokinga – visi jo storiukai, video ir filmukai tik apie ėdalą ir sukasi: mamuko kotletai, riebūs ir dideli, mamuko kugelis – dar riebesnis ir daug, barščių sriuba, bulviniai blynai….. Juozukai, matyt, tu čia pats save omenyje ir turėjai, bet vėl ant tos vargšės Lietuvėlės išsiliejai.

Ponas ne tik, kad jokių medalių nenusipelnė, bet tokiai asobai reikėtų apskritai atimti ir lietuvišką pasą, nes gi vis tiek pagal jį visur yra geriau, nei Lietuvoj. Bet, kažkodėl, niekur kitur gyventi taip ir neišskrido.

O jau motetys mūsų kokios baisios, o jau skonio neturi, o jau visos storos, o jau, kaip Prancūzijoj faina, o, jau kaip jis ten mylimas, gerbiamas ir šlovinamas, tik ne gimtinėje.

Juozukai, gi keliavai po pasaulį, gi matei, kad gražesnių ir stilingesnių už lietuvaites moterų nėra, gi tų pačių Prancūzijos kaimukuose moteriškučių stiliaus baisumas toks, kad bėgti norisi atgal į Vilnių, gi matei, bet vis tiek vemi ant savų.

Gal nebuvai Ispanijoj, gal nebuvai Portugalijoj, gal tikrai nematei, kaip čia ėda ir koks maisto kultas? Gi čia moteris geriau paės, tavo žargonu kalbant, bet sijono naujo tikrai nenusipirks. O lietuvė? Geriau nepavalgys, bet suknutę tikrai įsigys.

Tai aš manau, kad tokie garsūs ir labai dažni pasisakymai yra tik nežemiško susireikšminimo, pižoniškumo ir arogancijos kliedesiai.

Su Juozu Statkevičium 90-taisiais, tais laikais pačiam prestižiškiausiam visose Baltijos šalyse taikomosios dailės technikume, studijavau odos dizainą ir avalynės modeliavimą, o jis – drabužius. Man buvo 16 metų ir jau tada supratau ir labai matėsi ant jo galvos povo plunksnų karūna, bet, kaip gyvenimas parodė – bet koks povas vistiek su vištos šikna vaikšto.

Mano vyras – katalonas, neapsakomai myli mano gimtinę. Ir, jei tik yra proga užsienyje mane kam nors pristatyti, jis, išdidžiai pabrėždamas, sako:

-Mano žmona iš pasakiško grožio šalies, mažos, bet tokios žalios, su tūkstančiais dangaus mėlynumo ežerais, kur moterys nuo ryto iki vakaro pasitempusios, išsipuošusios, ilgom kojom ir geltonom kasom, kalba pačia dainingiausia kalba planetoje. Ir dar jis vis pabrėžia, kad mums, lietuviams, labai pavydi laisvės, to nepriklausomybės nuo nieko jausmo, kurio Katalonija vis dar neturi.

Kai, kiekvieną savaitgalį, pirmas nubudęs, bėga ruošti man kavos ir ją atnešdamas į lovą užleidžia mano tautišką giesmę, aš verkiu iš laimės! Gal todėl, kad emigranto dalia sustiprina meilę gimtinei, o gal todėl, kad svetimas žmogus taip nuoširdžiai myli svetimą šalį, nežinau.

Todėl, kai matau tokius „Juozukus’’, man jie gali būti kokie tik nori genijai, aš jų negerbiu ir niekada negerbsiu. Man jie net, galiu pasakyti, šlykštūs. Jei jis taip varytų ant Katalonijos, katalonu būdamas, manau, kad turėtų emigruoti, gal net ir į mėnulį.

Šlovė Lietuvai, šlovė Lietuvos moterims ir šlovė Lietuvos „ėdalui!“ – socialiniame tinkle rašė lietuvių menininkė.