Kaip „Mere“, bet „Litas“: Vilniuje atidarytas naujas žemų kainų prekybos tinklas

Žemos kainos lietuviams patinka – tai labai gerai įrodo prekybos tinklo „Mere“ istorija: nors pastaraisiais metais „Mere“ itin kritikuojamas dėl to, kad jo savininkai yra rusai, prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Valientė“ 2024 metais turėjo daugiau nei milijoną eurų grynojo pelno. Tai parodo, kad žemos kainos lietuviams – svarbiau už rusiškas šaknis. Tačiau dabar „Mere“ bus sunkiau, kadangi atsirado konkurentas.

Šią savaitę Vilniuje tyliai, be fanfarų ir reklamos duris atvėrė naujas prekybos tinklas „Litas“. Tiesa, pastarąjį prekybos tinklą kol kas sudaro tik viena parduotuvė, tačiau, kaip atskleidė jį valdančios bendrovės savininkas, ateityje planuojama turėti bent 35 parduotuves.

Verkių gatvėje esanti „Lito“ parduotuvė akį greičiausiai gali patraukti tik iš tolo. Jei nežinosi, kad čia tokia parduotuvė yra, tikėtina, net neužsuksi į tarp sandėlių ir šalia dabar vykstančių statybų atvertą prekybos centrą, mat eiti pro šalį čia lyg ir nėra ko.

Alfa.lt vieno žmogaus delegacija „Lite“ apsilankė ketvirtadienį popiet – iš lauko patraukliai atrodanti parduotuvė buvo tuščia, be portalo prelegento joje tebuvo viena kasos darbuotoja. Tačiau aplinka – sutvarkyta ir erdvi, kol prekių nėra daug, apstu vietos. Tiesa, taip gali būti neilgai – kaip skelbiama pačioje parduotuvėje, neužilgo prekių turėtų atsirasti daugiau.

Atsidūrus parduotuvėje apima įspūdis, kad lankaisi vienoje iš „Mere“ parduotuvių – prekės sudėtos paletėmis ant žemės, prekių asortimentas – panašus į „Mere“: negreitai gendantys, biudžetinės nišos maisto produktai, gėrimai, kai kurios buities prekės.

Pats prekybos tinklas neslepia, kad yra panašaus tipo, kaip ir „Mere“. Savo interneto svetainėje „Litas“ nurodo, kad yra „hard-discount“ formato parduotuvės su visada mažomis kainomis, kurio pagrindinis tikslas yra pasiūlyti vartotojams kasdienio naudojimo prekes už itin žemas kainas, tačiau išlaikant gerą kokybę“. Turbūt vienintelis kitas akivaizdžiai „hard-discount“ tipo parduotuvių tinklas Lietuvoje – „Mere“.

Taip hard-discount tipo parduotuves apibūdina kainų palyginimo portalas pricer.lt. | Alfa.lt

Palyginus, ką internete savo svetainėse skelbia „Mere“ ir „Litas“, matyti, kad net šių prekybos tinklų aprašymai kiek panašūs – abu prekybos tinklai skelbia, kad dirba tiesiogiai su gamintojais, orientuojasi į klientus, vertinančius laiką ir pinigus.

Kainas palyginti sunku, tačiau matyti, kad dauguma prekių „Lite“ kainuoja išties pigiau, nei kitose parduotuvėse. Pavyzdžiui, alaus yra nedaug rūšių, tačiau kai kurios rūšys čia kainuoja puse euro už pintą pigiau, nei kitose parduotuvėse.

Įdomi detalė – kaip „Mere“, taip ir „Lite“ akį traukia geltonos kainų etiketės. Tačiau „Mere“ dažnai nurodo, kas yra prekių gamintojas ar tiekėjas, taip pat nurodoma susijusi bendrovė „Litproduktai“, tuo tarpu „Lito“ antkainiuose tokios informacijos nepavyko rasti.

Spalvos panašios, tačiau „Lito“ etiketėse tokios informacijos kol kas nerasi. | Alfa.lt

Planuose – 35 parduotuvės

Naująjį prekybos centrą valdo viename Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje prieš keletą metų registruota bendrovė „Senamiesčio erdvės“, prieš tai besivadinusi „ESSER Stepono butai“.

Praėjusiais metais šios bendrovės veiklos rodikliai nebuvo labai geri – 2024 metais turėjo 12 tūkst. eurų nuostolių.

„Senamiesčio erdvės“ – dukterinė bendrovės „ESSER projektai“ bendrovė, kurios vienintelis akcininkas – dvidešimtmetis Simonas Bumštein, kuris kartu yra ir abiejų bendrovių direktorius.

Susisiekus su S. Bumštein, jaunasis verslininkas pripažino, kad „Litas“ duris atvėrė tik prieš kelias dienas.

„Atvėrėme duris iš tiesų šią savaitę, dar kol kas nepilno asortimento, bet aktyviai pildomės ir tikimės, kad iki šio mėnesio galo turėsime pilną prekių kategorijų asortimentą, kad galėtume pasiūlyti savo pirkėjams“, – sakė jaunasis verslininkas.

„Litas“ – ne pirmasis prekybos tinklas, pastaruoju metu bandantis patraukti pirkėjus žemomis kainomis. Prieš metus duris su trenksmu uždarė parduotuvių tinklas „Maisto logistikos centras“, žadėjęs 30 procentų mažesnes kainas, tačiau neišsilaikęs nė metų.

Po „Maisto logistikos centro“ bankroto būta nemažai vertinimų, kad vien žemų kainų neužtenka – reikia įdirbio, logistikos, kitų kompetencijų.

Pats S. Bumštein teigia, kad panašių klaidų žada nekartoti.

„Rizikas tikrai įsivertinome, iš buvusių istorijų tikrai stengiamės mokytis. Dėl to labai aktyviai dirbame būtent su tiekėjais, kad nepasikartotų ši istorija, kas nutiko su buvusiais tinklais. Dirbame ties tuo, turime stiprią komandą tikrai.

Mūsų komanda atėjusi iš kitų tinklų, tikrai daug patirties mes turime, kas liečia prekybą“, – teigė verslininkas.

S. Blumštein neslėpė, kad planuose – ne viena ar dvi parduotuvės. „Turime iš tiesų dideles ambicijas, planuojame per tris metus atsidaryti 35 parduotuves. Kol kas yra fokusas ties septyniais didžiausiais Lietuvos miestais, vėliau planuojame plėtrą ir į užsienį“, – sako parduotuvės savininkas.

Tiesa, pasak S. Bumštein, dabar prekybos tinklo veikla itin orientuota į tiekėjų, galinčių pasiūlyti prekes geromis kainomis, paieškas.

„Mes labai aktyviai iš tiesų dirbame su lietuviškais tiekėjais, tiesiog labai aktyvus yra darbas, mes ilgą laiką leidžiame ties juo ir labai smarkiai ieškome jų, kas galėtų pasiūlyti konkurencingomis kainomis“, – sako verslininkas.

„Mere“ konkurentas ar „Mere“ atsarginis variantas?

Dar viena įdomi aplinkybė – naujasis prekybos centras „Litas“ duris atvėrė po to, kai visą vasarą Lietuvoje vis garsiau kalbėta apie galimas sankcijas rusiško kapitalo prekybos tinklui „Mere“. Dabar jau beveik buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas liepos viduryje siūlė pasekti Lenkijos, jau sankcionavusios „Mere“ savininkus, pavyzdžiu ir skirti nacionalines sankcijas Lietuvoje, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius žiniasklaidai taip pat teigė, kad Rusijos piliečiai neturėtų pelnytis Lietuvoje.

Anot kai kurių su portalu bendravusių prekybos atstovų, hipotetiškai įmanoma, kad „Mere“ savininkai gali būti pasiruošę su nauju prekybos tinklu apeiti galimas sankcijas, tačiau mažai tikėtina.

Prekybos tinklai save internete pristato panašiai, tačiau sąsajų tarp jų, anot „Lito“ vadovo, nėra. | Alfa.lt

Pats S. Blumštein, pasiteiravus apie galimas „Lito“ sąsajas su „Mere“, teigė, kad tokių sąsajų nėra.

„Neturime, yra tiktai lietuviško kapitalo įmonė. Kol kas akcininkas esu aš, investuotojų turime, kurie už manęs stovi, bet visi yra iš lietuviško kapitalo atėję, Lietuvoje užsidirbę pinigus, tai yra 101 procentu lietuviško kapitalo“, – teigė verslininkas.

Tiesa, nors „Litas“ savo veiklos modeliu labai primena „Mere“, naujojo prekybos tinklo vadovas teigė, kad konkurentais matytų ne šį, bet kitus prekybos tinklus.

„Iš esmės mes konkurentais niekam nenorime būti, mes tiesiog siūlome žmonėms prekes už prieinamesnę kainą. Niekam konkurentais tikrai neplanuojame būti, galbūt daugiau mes konkurentai būsime didiesiems prekybos tinklams negu, kaip minėjote, „Mere“, kadangi tai vis tiek yra lokalu – parduotuvės yra lokalus verslas“, – sakė S. Blumštein.