Kaunietė danguje išvydo vaivorykštės spalvomis apgaubtą mėnulį

Skaitytoja nusistebėjo penktadienio vakarą danguje pamačiusi vaivorykštės spalvomis apsuptą mėnulį.

Pastaruoju metu dangaus skliautas stebina netikėtais ir itin retais reiškiniais. Savaitės pradžioje Lietuvoje buvo galima matyti dangų nutvieskusią Šiaurės pašvaistę, o kovo 1 ir 2-ą dienomis fiksuotas arčiausias Jupiterio ir Veneros planetų suartėjimas.

„Kauno padangėje šiandien 19 val. 31 min. išvydau vaivorykštės spalvom apsupta mėnulį“, – pranešė reginį danguje pastebėjusi naujienų portalo skaitytoja.

Galbūt kaunietė danguje išvydo dar vieną įspūdingą optinį reiškinį – Mėnulio halą, kuris prognozuoja pokyčius atmosferoje per artimiausias 12-24 val.

Tokie ratilai – Mėnulio arba Saulės halas – gan dažnai matomas reiškinys, tereikia tik dažniau pasidairyti danguje. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40–60 kartų per metus, o aplink Mėnulį apie 15–20 kartų.

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis rašo, kad halas – tai optinis atmosferos reiškinys: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, dėmės, stulpai aplink Saulės ar Mėnulio diską, virš disko ar po juo.