„Kitoks“ visą gyvenimą jautęsis vyras pagaliau išgirdo diagnozę: prapliupo verkti

Tyleris Barnettas sakė, kad pagaliau gavęs atsakymus, kurių ieškojo visą gyvenimą, pajuto didžiulį palengvėjimą.

Vyras papasakojo, kaip jam, sulaukusiam 42 metų, pagaliau buvo diagnozuotas autizmas po dešimtmečius trukusių klaidingų etikečių, klaidingų vaistų ir klaidingų diagnozių.

Tyleris Barnettas neseniai „TikTok“ tinkle išpopuliarėjo pasidalijęs emocingu vaizdo įrašu, kuriame jis džiaugiasi pagaliau gavęs atsakymus, kurių taip desperatiškai ieškojo.

Jis verkė, pasakodamas savo 28 700 sekėjų, kaip jam palengvėjo po to, kai jam buvo diagnozuotas autizmas ir ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas).

„Jaučiu tokį didelį palengvėjimą… Bet tokį didelį sielvartą dėl mažojo manęs, kuris nusipelnė žinoti“, – parašė jis po savo įrašu, kuris surinko šimtus tūkstančių peržiūrų.

Komentarų skiltyje vyras paaiškino, kad jam teko du mėnesius laukti intensyvių psichologinių tyrimų, kuriuos jis atliko, kad gautų klinikinę diagnozę, rezultatų.

Vienam socialinės medijos vartotojui jis pasakojo, kad kreipėsi patarimo į ChatGPT, galiausiai pats sau nustatė diagnozę, o tada šią žinią patvirtino ir sveikatos priežiūros specialistai.

Iš JAV kilęs Tyleris atviravo, kad anksčiau gyveno jausdamasis kaip apsimetėlis ar zombis, kol galiausiai pasitvirtino jo teorijos apie tai, kodėl jis jaučiasi kitoks.

Jis paaiškino, kad jo gyvenime buvo ir autizmo, ir ADHD požymių, tačiau mano, kad žmonės į tai žiūrėjo pro pirštus.

Vyras prisiminė, kad vaikystėje jis jautėsi tarsi „išorėje, tik stebintis“, taip pat jautėsi taip, lyg nežinotų, kaip pritapti.

Aptardamas vieną konkretų atvejį, kai jis taip jautėsi vaikystėje, Tyleris pasakojo „People“: „Aš stebėjau, kaip grupė vaikų susikabino rankomis, šokinėjo aukštyn ir žemyn ir juokėsi. Jie darė kažką iš filmo, kurio nebuvau matęs, ar kažką panašaus. Nelabai supratau, kodėl jie tai daro ir kodėl tai yra smagu, bet jaučiausi taip, lyg to nesuprasčiau arba nežinojau, kaip prie to pritapti.“

@millennialdad Just got diagnosed with autism and adhd after 42 years of trying to figure out just what exactly was wrong with me. Feeling so much relief…but so much grief for little me who deserved to know. #autism #adhd #audhd #actuallyautistic #neurodivergent @autism speaks ♬ original sound – Millennial Dad

Viešųjų ryšių specialistas iš Kalifornijos paaiškino, kad autoritetingi asmenys jo gyvenime nepripažino, kad jis susiduria su sunkumais – todėl jis praleido kasdieną stengdamasis, kad kiti žmonės jaustųsi patogiai šalia jo.

„Man buvo sakoma, kad turėčiau integruotis su visais kitais, o jei to nedarau, man iš esmės kažkas negerai, – sakė Tyleris. – Manau, kad tada ir prasidėjo apsimetinėjimas.“

Kad neatkreiptų į save dėmesio, Tyleris sakė pradėjęs net mėgdžioti bendraamžių elgesį.

Jis paaiškino, kad jam taip pat sunkiai sekėsi mokytis, bet jis kažkaip sugebėdavo išlaikyti testus „iš esmės atspėdamas atsakymus“.

„Iš vidaus man labai skaudėjo, buvau išsekęs, sutrikęs, sumišęs, išsigandęs ir visa tai slėpiau.“

Iki pilnametystės jis ieškojo pagalbos dėl to, kaip jaučiasi, ir visą dvidešimtąjį dešimtmetį gydėsi nuo nerimo ir depresijos.

Tačiau jam paskirti vaistai labiau trukdė, nei padėjo, todėl galiausiai jis pasuko priklausomybės keliu, o jo psichikos sveikata ir toliau blogėjo.

Tyleris pasakojo, kad 30-ies gydytojai jam diagnozavo bipolinį sutrikimą, todėl jam buvo paskirti dar stipresni vaistai, tačiau dėl jų jis jautėsi kaip „zombis“.

Vyras taip pat praleido daug laiko kalbėdamasis su terapeutais ir specialistais, tačiau visada jautėsi, kad jie nepastebi pagrindinės problemos, todėl jam nuolat buvo nustatoma neteisinga diagnozė.

Galiausiai jis suprato, kai jo dešimtmetė dukra pradėjo reguliariai užsiminti, kad Tylerio problemos gali būti susijusios su autizmu, ir tai paskatino jį pasidomėti plačiau.

Praėjusį mėnesį Tyleris pagaliau sulaukė atsakymų, kurių ieškojo 42 metus, kai balandžio 13 d. jam buvo diagnozuotas pirmojo lygio autizmas ir ADHD.

Aprašydamas, kaip tai pakeitė jo gyvenimą, jis sakė: „Kai man buvo nustatyta diagnozė, man buvo galima atsisakyti vaistų nuo bipolinio sutrikimo ir buvo paskirti vaistai nuo ADHD, o tai pakeitė situaciją.

Grįžęs prie savo tikrojo „aš“, aiškiai matau, kad esu tobulas toks, koks esu. Pasaulis tiesiog negalėjo manęs sutikti ten, kur buvau.

Nes kai supranti autizmą ir ADHD būtent tokius, kokie jie yra, jie gali nustoti būti negalia ir tapti supergalia.“