Klimatologas rėžė drąsiai – tokios žiemos seniai nebuvo: O ką žada vasaris? (4)

Lietuvą pastarosiomis savaitėmis sukaustęs sniegas ir šaltis daugeliui tapo rimtu išbandymu. Gausus snygis, pūgos ir staigūs temperatūrų svyravimai kai kuriose vietovėse paralyžiavo eismą, o miestai virto sunkiai suvaldomo chaoso epicentrais. Šios sąlygos tampa išbandymu ne tik kelyje, bet ir namuose. Kyla natūralus klausimas – ar tokia žiema Lietuvoje įprasta, ko galime tikėtis artimiausiomis savaitėmis, ką žada vasaris ir kaip pasirūpinti namais?
Sausio mėnuo – su anomalijų ženklu
Pasak profesoriaus, tai, ką šiemet matome Lietuvoje, nėra visiškai įprasta pastarųjų dešimtmečių kontekste. Nors šiltos, beveik besniegės žiemos jau buvo tapusios kone norma, dabartinė situacija išsiskiria.
„Per šį šimtmetį rytų Lietuvoje buvo net keturios žiemos, o kai kur – daugiau nei penkios, kai visa žiema buvo su teigiama vidutine temperatūra. Ši žiema akivaizdžiai kitokia – su gana stipriais šalčiais ir dideliu sniego kiekiu“, – pažymi A. Bukantis.

Klimatologo teigimu, pastarosiomis savaitėmis fiksuotos net kelios meteorologinės anomalijos. Viena jų – ypač gausus sniegas Vakarų Lietuvoje ir Žemaitijoje, kurį atnešė virš Baltijos ir Vakarų Europos įsitvirtinęs ciklonas. Vėliau situaciją dar labiau komplikavo neįprasta oro masių kryptis – ciklonas iš pietų, nuo Juodosios jūros, slinko šiaurės link.
Šaltis dar nesitraukia – laukia didžiausias pikas
Nors daug kas viliasi greito atšilimo, profesorius ragina pernelyg neskubėti džiūgauti. Pasak jo, artimiausiomis dienomis teks atlaikyti vieną ryškesnį ir pavojingesnį šalčio etapą.
„Žemo slėgio sritis, įsitvirtinusi Rytų Europoje, dar laikysis keletą dienų. Iš jos vakarinės dalies į mūsų regioną plūs šaltas oras, todėl dar turėsime iškęsti vieną tokį šaltesnį periodą“, – aiškina klimatologas.
Prognozuojama, kad šalčiausios naktys bus nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, kai temperatūra kai kur gali kristi net iki 15–23 laipsnių šalčio. Pajūryje bus kiek švelniau, o dienomis temperatūra daugelyje šalies vietų laikysis tarp 10–15 laipsnių šalčio.
Primena: esant šalčiui ir snygiui verta atlikti šiuos namų darbus
Klimatologui prognozuojant temperatūros kritimą, namų šeimininkams verta atkreipti dėmesį ir į šiuos aspektus, kad „baltasis chaosas“ nepersikeltų į buitį:
- Apsaugokite vamzdynus. Jei turite vandentiekio vamzdžių nešildomose patalpose (rūsiuose, garažuose) ar arti išorinių sienų, per didžiausius šalčius palikite duris į šias patalpas praviras. Ekstremalią naktį galima palikti minimaliai varvantį kraną – tekantis vanduo užšąla sunkiau.
- Langų sandarumas. Dienos metu, net ir šviečiant saulei, didžiausius šilumos nuostolius patiriame per stiklą. Nakčiai būtinai sandariai užtraukite užuolaidas ar nuleiskite žaliuzes – tai sukuria papildomą izoliacinį tarpą.
- Dėmesio turintiems šilumos siurblius. Oro temperatūrai krentant žemiau -15°C ar -20°C, šilumos siurblių (oras-vanduo, oras-oras) efektyvumas sumažėja. Per didžiuosius šalčius nerekomenduojama nakčiai mažinti temperatūros namuose (vadinamasis naktinis režimas). Atšalus namams, siurbliui ryte reikės dirbti maksimaliu pajėgumu, kad atstatytų šilumą, o tai per speigą naudos itin daug elektros ir vargins kompresorių. Geriau palaikyti tolygią temperatūrą visą parą.
- „Smūginis“ vėdinimas. Per šalčius žmonės bijo vėdinti kambarius, todėl ant langų kaupiasi kondensatas, atsiranda pelėsio rizika. Klaida – palikti langą mikro ventiliacijos padėtyje ilgam. Per speigą vėdinkite „smūginiu“ būdu: plačiai atverkite langus ir duris 3–5 minutėms (padarykite skersvėjį) ir vėl uždarykite. Taip oras pasikeis į šviežią ir sausą, bet sienos ir baldai nespės atšalti, todėl šiluma greitai sugrįš.
- Saugokite takelius. Prieš speigą pasistenkite, kad takeliai ir įvažiavimai būtų kuo sausesni – nuvalykite sniego likučius ar balos sankaupas. Šis laikotarpis – didelis išbandymas kiemo dangoms. Jei turite galimybę, venkite barstyti takelius druskos mišiniais, kurie, esant dideliems šalčiams ir vėliau atšylant, itin skatina betono ir plytelių irimą. Verčiau rinkitės smėlį arba granitines skaldeles – tai saugesnis ir dangai draugiškesnis pasirinkimas.
Atšilimas – su nauju sniegu
Nors šiltesni orai daug kam asocijuojasi su palengvėjimu, klimatologas atkreipia dėmesį, kad jie atneš ir naujų iššūkių.
„Palyginti su šia savaite, ateinančią bus nepalyginamai šilčiau, tačiau kartu su šiltesniais orais atkeliaus ir naujos sniego porcijos“, – sako profesorius.

Vakarų Lietuvoje ir pajūryje prognozuojamas šlapias sniegas, o kitur – sausesnis, tačiau kritulių kiekis gali būti pakankamai gausus. Tai reiškia, kad žiema dar tikrai nesitrauks – ji tiesiog keis savo veidą.
Ko tikėtis vasario mėnesį?
Kalbėdamas apie vasario mėnesį, A. Bukantis ragina išlaikyti realistinius lūkesčius. Nors tikslios prognozės dar ankstyvos, preliminarūs duomenys leidžia manyti, kad vasaris bus artimas daugiametei normai.
„Preliminarios prognozės numato, kad temperatūra turėtų būti artima daugiametei vidutinei. Pajūryje tai galėtų reikšti apie 1 laipsnį šalčio, kitur – apie 3 laipsnius šalčio, kalbant apie vidutinę paros temperatūrą“, – aiškina klimatologas.
Tačiau jis pabrėžia, kad iki vasario pradžios dar liko daugiau nei 20 dienų, todėl galutinės prognozės gali keistis.
Žinia gyventojams – ši žiema gali būti nenuspėjama
Eksperto teigimu, dabartinė žiema – savotiškas priminimas, kad klimato kaita nereiškia vien tik nuolatinio šiltėjimo. Ekstremalūs reiškiniai, staigūs kontrastai ir didesni kritulių kiekiai tampa vis dažnesni.
Tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje dar teks susidurti ir su šalčiu, ir su sniegu, o tikro pavasariško atokvėpio teks palaukti. Kaip pabrėžia klimatologas, svarbiausia – stebėti atnaujinamas prognozes ir būti pasiruošus įvairiems scenarijams.







