Lietuva lieka viena tokia regione: kol kaimynai mažina PVM maistui, Vilnius prioritetą skiria gynybai

Kaimynai mažina, Lietuva – svarsto

Latvijoje ir Švedijoje politikai jau priėmė sprendimus, kurie, jų teigimu, turėtų pristabdyti augančias maisto kainas. Nuo kitų metų Latvijoje PVM maisto produktams – vištienai, kiaušiniams, duonai ir pienui – mažės nuo 21 iki 12 procentų. Švedijoje šis tarifas šiuo metu siekia 12 proc., tačiau planuojama jį mažinti dar perpus – iki 6 proc.

Tuo metu Lietuvoje – tyla. Nors prieš rinkimus socialdemokratai žadėjo bent dalinį PVM mažinimą šviežioms daržovėms ir vaisiams, ši nuostata iš naujosios Vyriausybės programos buvo pašalinta.

„Dabar pagrindinis prioritetas – gynyba“, – aiškina valdančiųjų atstovai.

Gyventojai jaučia viską pirmieji

Panevėžietė senjorė Danutė kas savaitę apsiperka toje pačioje maisto parduotuvėje. Šį kartą – grįžo tik su duona. Už du kepalėlius akcine kaina – 2,5 euro.

„Renkamės, kas pigiausia, kur nuolaidos. Jokių įmantrybių“, – sako ji.

Per metus maistas Lietuvoje pabrango vidutiniškai 6 proc., tačiau kai kurie produktai – net ir 50 procentų. Vištiena ir jautiena pabrango ketvirtadaliu, silkė – beveik perpus.

„Blogai, labai aukštos kainos, ypač senjorams – iš pensijos sunku išgyventi“, – skundžiasi pirkėja.

Lietuva – beveik išimtis Europoje

SEB banko ekonomistas Tomas Povilauskas primena, kad Lietuva – viena iš vos kelių ES ir EBPO šalių, kurios netaiko lengvatinio PVM maistui.

„Jei žiūrėsime į Europos Sąjungos valstybes, be lengvatos beveik niekas neapsieina. Lenkijoje – 5 proc., Vokietijoje – 7 proc., Latvijoje – netrukus 12 proc., o Lietuvoje – 21 proc.“, – sako ekonomistas.

Tokį sprendimą jis vadina „politiniu pasirinkimu“, nes dauguma kaimyninių šalių lengvatą laiko būtina gyventojų apsaugos priemone.

Kodėl PVM mažinimas iškrito iš planų

Dar prieš pusmetį tuometinis socialdemokratų programos projektas numatė mažesnį PVM šviežiems vaisiams ir daržovėms. Tačiau formuojant naują daugumą ir ministrų kabinetą, ši nuostata dingo.

Seimo narys Algirdas Sysas teigia, kad mažinant PVM biudžetas netektų šimtų milijonų eurų. „Didinkime realias pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas. Žmonės patys nuspręs, ką pirkti, o ne mes lengvata produktui, kurio gal niekada nevalgys“, – sako jis.

Premjerė Inga Ruginienė priduria, kad prioritetas – išlaikyti energetinį ir ekonominį stabilumą: „Dyzelino akcizų augimą galėtume pristabdyti, kad šis faktorius nedidintų paslaugų ir produktų kainų.“

Kiek laimi vartotojas?

Politikai teigia, kad lengvatos dažnai naudą atneša ne pirkėjui, o prekybininkams. „Kiek Lietuvoje buvo taikoma lengvatų – jų naudą pasiima ne vartotojas, o prekybininkas“, – primena „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Visgi ekonomistai šiam argumentui oponuoja – teigdami, kad bent iš dalies mažesnis PVM padėtų sustabdyti kainų augimą trumpuoju laikotarpiu ir sušvelnintų infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms grupėms.

Ar valdžia laukia rinkimų?

Prieš pusmetį Seimo narė Modesta Petrauskaitė buvo pateikusi projektą dėl PVM mažinimo būtiniausiems maisto produktams. Tačiau valdančioji dauguma pasiūlymą atmetė dar prieš diskusijas.

„Projektas net nebuvo svarstytas – išimtas iš darbotvarkės. Galbūt iki rinkimų vėl prisimins“, – sako parlamentarė.

Politologai sutaria: PVM klausimas visuomet tampa politiniu įrankiu prieš rinkimus, o ne ekonomine priemone kasdienai.

Pirkėjų kantrybė senka

Vis dažniau girdimi žmonių balsai rodo, kad kantrybė išsenka. „Žmogui reikia maitintis, ne visi galime viską užsiauginti. Atlyginimus padidina, bet kainos vėl viską suvalgo“, – sako pirkėjai.

Kol valdžia kalba apie biudžeto balansą ir gynybos prioritetus, pirkėjai skaičiuoja centus parduotuvėje. O Lietuva, kaip pastebi ekonomistai, išlieka viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje už duoną ir pieną mokama pilnu 21 proc. PVM – be išimčių ir be lengvatų.

Gynyba ar maistas?

Socialdemokratai tvirtina, kad mažesni mokesčiai dabar reikštų mažesnį biudžetą kariuomenės stiprinimui. Tačiau gyventojams tokia logika atrodo ciniška. „Gynyba svarbu, bet iš bado negyvensi ilgiau nei be tanko“, – ironizuoja komentatoriai.

Politologų vertinimu, būtent šis klausimas – ar svarbiau apsaugoti valstybę, ar piliečius nuo skurdo – taps vienu kertinių prieš kitus Seimo rinkimus.