Lietuvių pamėgtų automobilių era baigiasi? Pasakė, kas laukia vairuotojų

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys.

Ir nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės. 

Ar Lietuva vis dar verta dyzelinių automobilių šalies etiketės ir ko tikėtis artimiausiais metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius ir įmonės „LongoLT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

Kokius automobilius renkasi Lietuvos vairuotojai?

Kokie buvo 2025-ieji, palyginti su 2024-aisiais, kaip keliais sakiniais būtų galima apibūdinti?

P. Valiukėnas: Jeigu labai trumpai, sakyčiau, geri metai. Jeigu eitume labiau į detales, reikėtų atskirti naudotus ir naujus automobilius.

Naujų automobilių rinkoje pokytis buvo dar didesnis ir reikšmingesnis. Kalbant apie naudotų automobilių rinką, ji paaugo apie 5 proc., kas nėra labai reikšmingas ir didelis skaičius. Aš pavadinčiau tuos metus stabilizacijos metais.

„Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas

Ilgą laiką po pandemijos ir visų geopolitinių įvykių laukėme ramesnio laiko. Aišku, negaliu sakyti, kad dabar laikas visiškai ramus, bet, kiek matome pastaruoju metu, tai šiek tiek mažiau darė įtaką naudotų automobilių rinkai.

Dar tik pati metų pradžia, bet ar ji kažkuo skiriasi nuo pernai, ar visgi tendencijos išlieka tos pačios?

P. Valiukėnas: Automobilių rinkoje tai lėtesni mėnesiai, todėl iš jų dar sunku spręsti. Ką jau girdime iš klientų: „Užpildžiau prašymą [nutraukti kaupimą II pakopoje], laukiu pinigėlių ir pavasarį sugrįšiu.“ Tai tikriausiai čia esminis šių metų momentas.

Ar iš tiesų tikslinga sakyti, kad vis dar esame dyzelinių automobilių šalis ir vairuotojus persodinti į elektromobilius ar hibridines transporto priemones sudėtinga?

L. Boguševičius: Sąmoningai eidamas į laidą netikrinau skaičių, bet žinau, kad Paulius juos puikiai žino ir neleis man meluoti. Tačiau dedu galvą nukirsti, kad šiemet dyzelinių automobilių vis tiek buvo parduota daugiau nei benzininių ar elektrinių automobilių.

P. Valiukėnas: Laurynas labai teisingai pasakė. Šie metai iš principo niekuo nesiskyrė nuo 2024-ųjų, kalbant apie tai, kiek buvo parduota dyzelinių automobilių.

L. Boguševičius: Elektrinių automobilių skaičius paaugo pakankamai reikšmingai. Pavyzdžiui, žiūrėjau vasarą, kad elektrinių transporto priemonių pardavimai auga, bet mes vis dar esame dyzelinių automobilių karaliai. Tam yra daugybė priežasčių – čia nėra tik įprotis.

Laurynas Boguševičius (nuotr. BNS, nuotr. 123rf.com)

Norisi paklausti apie pačius vartotojų lūkesčius – ko jie žvalgosi, ko nori pirkdami transporto priemonę?

L. Boguševičius: Manau, kolega vėl gali pasakyti. Jeigu visi galėtų vairuoti „Ferrari“, greičiausiai, vairuotų. Tačiau žmones, visų pirma, dažniausiai riboja jų biudžetas. Normalu norėti geresnio, greitesnio, didesnio bet kuriame gyvenimo aspekte.

Ekonominė situacija yra turbūt vienintelis dalykas, kuris riboja žmogų jo pasirinkimuose. Dažnu atveju dyzelinis automobilis vis dar, jeigu esi ilgesnių atstumų žmogus, yra ekonomikos klausimas, nes elektromobilis nėra taip pigu, kai, pavyzdžiui, kasdien važiuoji Vilnius–Klaipėda.

Kitas momentas yra automobilio amžius. <…> Panašu, kad automobilių parkas dar šiek tiek pasenęs.

Aplinkos ministerija skelbia karą taršiems automobiliams: užsimojo sulyginti dyzelino ir benzino kainas (nuotr. stop kadras)

Gyventojų perkamoji galia tarsi auga, bet ar žmonės vis dažniau žvalgosi naujesnių, prabangesnių automobilių, ar vis tik, kaip sako Laurynas, tie automobiliai nejaunėja?

P. Valiukėnas: Laurynas labai teisingai paminėjo – norai yra viena, galimybės visai kas kita.

Galiu pasidalinti skaičiais, ką patys pas save pamatėme, reikšmingą pokytį – jeigu 2024 metais patys įvežėme 62 proc. dyzelinių automobilių, tai praėjusiais metais jų buvo tik 37 proc. Čia galėtume atskirti vidinę rinką, kur vyksta sandoriai, ir tai, kas importuojama į Lietuvą, naudoti automobiliai.

Importuojamuose automobiliuose jau matome pokytį – dyzelių mažėja. Tačiau tie dyzeliniai automobiliai, kurie jau yra Lietuvos rinkoje, neišnyks taip greitai. Tai tas bendras procentas natūraliai negali taip greitai sumažėti, kad ir kaip visi jo norėtų mažesnio.

L. Boguševičius: Galime padaryti paprastą matematiką – jeigu šiandien pradėtume parduoti daugiau benzininių, hibridinių ir elektrinių automobilių nei dyzelinių, kažkokio efekto galėtume tikėtis tik po 15 ar net 30 metų, vertinant pagal vidutinį automobilio amžių.

Tas pokytis nebus greitas – ir tai normalu. Tą patį matome visose Europos valstybėse. Pokytis vyksta, bet jis yra lėtas.

Matome reakcijas ir automobilių gamintojų, ir politikų – keičiasi įstatymai, reguliavimai. Buvo kalbama apie 2027 metus, dabar jau nukelta į 2028-uosius. Gali užsibrėžti tikslą, tarkime, kad, dirbdamas mokyklos mokytoju, rytoj uždirbsi milijoną – bet greičiausiai nuo tavęs tai nepriklauso ir tu to neįgyvendinsi.

Taip buvo ir su automobilių pramonės reguliavimu. Visi įkalė 2028-ųjų reguliavimą, 2035 metų terminus, o dabar žiūri ir supranta – jokių šansų nebus. Todėl bus priversti tuos terminus keisti. Tai siunčia dar vieną signalą gamykloms, gamintojams ir pirkėjams, kad terminas nėra kirviu nukirstas – jis gali stumtis.

Gamyklos pataikaus vartotojui kažkiek, o vartotojas rinksis sau priimtinesnį sprendimą čia ir dabar, o ne po penkerių metų Antarktidos pingvinams ar ledyno tankumui. Manau, tas terminas bus stumdomas ne vieną ar ne du kartus.

Kadangi jau priėjome prie to klausimo, užsiminėte, kad buvo atsižadėta plano atsisakyti vidaus degimo variklių nuo 2035 metų. Taip pat ir dėl taršos leidimų buvo nukeltas laikotarpis.

L. Boguševičius: Jeigu atsuktume mano interviu TV3 prieš kokius ketverius metus, sakiau, kad nėra jokių šansų, kad terminas bus galutinis. Tai buvo apskritai užprogramuota, nes tuo metu gamyklos dar priiminėjo dyzelinių automobilių užsakymus 2033 metams.

Jeigu tuo metu žinodamas, kad yra norima įvesti reguliavimą, bet priimi užsakymą, jokių šansų, kad 2035 metais staiga bus nulis CO₂. Nebus taip.

Kalbant apie elektromobilius – ar čia tarsi užprogramuota, kad tas populiarumas stagnuos?

L. Boguševičius: Jis nestagnuos. Elektromobiliai turi pasiekti tokį lygį, kai paprastas vartotojas kasdienybėje ar šeimos patogumui nejaus jokio skirtumo. Ne „ai, truputį nepatogu, bet daug pigiau.“ O išvis nejaus skirtumo.

Kalbu apie automobilių nuvažiavimo atstumą, nepavaldų klimato sąlygoms, ką mes labai puikiai matome rinkoje. Paulius gali sakyti, dabar yra perkamų automobilių, kurie lengvai nuvažiuoja 300–400 kilometrų, kas mūsų šalyje, kaip ir neblogai.

Tik tai nėra pakankamai gerai kitose šalyse, kurios sudaro žymiai didesnį procentą visų automobilių rinkos Europoje, palyginti su Lietuva. Būtent tai stabdo žmones.

Žmonės žiūri į keletą dalykų. Kainą jau aptarėme – tai numeris vienas. Tada – ekonominę naudą – kuro sąnaudos, elektros suvartojimas, lygini, kas tau pigiau naudojimui. Žiūri ir papildomas naudas.

Dabartinius elektromobilių pardavimų skaičius matome todėl, kad turime labai daug subsidijų. <…> Tai daro neįtikėtiną įtaką šių automobilių pirkimui.

Buvo ir A juostos, kurios po truputį ima nykti – ir net su tokiu mažu pokyčiu gali pamatyti, kaip momentaliai tais mėnesiais darė įtaką elektromobilių registracijoms. Visi šie dalykai sudaro sąlygas arba plėsti elektromobilių rinką, arba ją mažinti. 

Irgi galime atsisukti interviu į turbūt 2020 metus, kur sakiau, kad valstybės įsikišimas ir saldainių dalijimas yra tiesiogiai proporcingas rinkos dalies dydžiui. Kuo daugiau saldainių, tuo didesnė rinka, kuo mažiau – tuo mažesnė.

Vartotojai skaičiuoja ir ypač lietuviai. Čia komplimentas mūsų šaliai. Moka tie žmonės skaičiuoti ir elgiasi pakankamai finansiškai raštingai. 

Pauliau, kokią perspektyvą jūs žvelgiate elektromobilių rinkoje, reaguojant į nukeliamus, pavėlinamus terminus?

P. Valiukėnas: Tai tik parodo realią situaciją, o ne tai, kas nubraižyta popieriuje, kaip kažkas norėtų matyti. Jeigu pas žmogų nėra galimybių įsigyti elektromobilio, kokį nori draudimą dėk, tai tiesiog neįvyks.

Jeigu kalbame apie naudotus automobilius, kuriuos labiau atstovauju, matome, kad dar sąlyginai nedaug yra naudotų elektromobilių.

Tik prieš kelerius metus pradėta daugiau pardavinėti naujų elektromobilių, o kol jie patenka į naudotų rinką, praeina mažiausiai 3–5 metai. Tai dar reikės labai nemažai laiko, kol ši rinka prisipildys.

L. Boguševičius: Jeigu neklystu, jūs realų pasirinkimą turite gal tik porą metų?

P. Valiukėnas: Dar mažiau tikriausiai. Be to, daug naudotų automobilių importuojama iš Europos Sąjungos šalių, kur tenka konkuruoti su vietinėmis rinkomis.

Dabar benzininį ar dyzelinį automobilį yra žymiai lengviau nupirkti, tai ir kainos klausimas. Atsiveži automobilį – tikrai pakankamai brangiai išeina.