Lietuvos muzikos pasaulyje – jautrus momentras (1)

Lygiai prieš 11 metų, 2015-ųjų spalio 6-ąją, Lietuva neteko vieno ryškiausių šalies estrados atlikėjų Stasio Povilaičio.

Nors nuo maestro mirties praėjo daugiau nei dešimtmetis, jo dainos iki šiol skamba koncertuose, šventėse ir daugelio lietuvių namuose.

S. Povilaitis gimė 1947 metų sausio 15 dieną Kaune. Dar vaikystėje jis mokėsi muzikos mokykloje ir dainavo Kauno radiofono berniukų chore, o 1961-aisiais persikėlė į Palangą.

Būtent pajūris ilgainiui tapo viena svarbiausių jo gyvenimo vietų. Vos šešiolikos jis jau rengė pasirodymus Palangos restorane „Birutė“, o su bendraminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį.

Vėliau Vilniuje S. Povilaitis studijavo žurnalistiką, dainavo ansamblyje „Ritmas“, o 1970 metais tapo „Nemuno žiburių“ solistu. Po kelerių metų jis prisijungė prie „Nerijos“ – kolektyvo, su kuriuo praleido ilgus metus ir sulaukė milžiniško populiarumo.

Per dešimtmečius S. Povilaičio atliekamos dainos tapo lietuviškos estrados klasika. „Švieski man vėl“, „Tik rytoj“, „Sudeginti tiltai“, „Atsisveikinimas prie jūros“ – tai tik dalis kūrinių, su kuriais užaugo ne viena karta.

S. Povilaitis scenoje praleido apie penkis dešimtmečius. 2013 metais jis minėjo 50 metų kūrybinės veiklos jubiliejų, o jo diskografijoje susikaupė gausus plokštelių, kasečių ir albumų palikimas. 

Už savo kūrybą maestro buvo įvertintas ne vienu svarbiu apdovanojimu. 1991 metais jam skirta Antano Šabaniausko premija, 1997-aisiais – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas, 2007 metais – Vyriausybės kultūros ir meno premija.