Mirė Nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Prunskienė (6)

Portalui šią žinią patvirtino jos sūnus Vaidotas.

Pirmoji Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė Kazimira Danutė Prunskienė gimė 1943-ųjų vasario 26-ąją Švenčionių rajone. Ekonomikos mokslų daktaro disertaciją apgynusi K. D. Prunskienė buvo viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų, o vėliau ir šio judėjimo iniciatyvinės grupės, Tarybos narė.

Prieš pasukdama į politika, 1964-1965 metais dirbo namų statybos kombinate ekonomiste,. 1965-aisiais su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, kur įgijo ekonomistės specialybę ir ten 21 metus pradirbo Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresniąja dėstytoja, o vėliau – docente. Taip pat dirbo mokslinį darbą Vengrijos, kitų valstybių universitetuose.

1990-1992 metais buvo išrinkta Verkių rinkimų apygardoje ir tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputate, kur buvo iškelta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio. Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje. 1990-1991 metais ėjo Ministrės Pirmininkės pareigas pirmojoje vyriausybėje. Ji tapo pirmąja ir kol kas vienintele Lietuvos premjere moterimi.

Ji pirmoji iš Lietuvos politikų, 1990-aisiais, susitiko su JAV prezidentu DŽ. Bušu, Jungtinės Karalystės premjere M. Thatcher, Vokietijos kancleriu H. Koliu, Prancūzijos prezidentu F. Miteranu. Po šių susitikimų M. Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva.

Kiek vėliau, 1993-iaisiais įsteigė individualią konsultacinę firmą ir trejus metus buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė. Vėliau dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete profesore, bet tai nebuvo jos pagrindine darboviete.

K. D. Prunskienė buvo Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, steigėja ir pirmininkė. 2001-aisiais tapo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė. 1996 ir 2000 metais vienmandatėse rinkimų apygardose buvo išrinkta į Seimą.

2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 400 mokslinių ekonomikos darbų bei straipsnių. Yra keliasdešimties knygų autorė.

2005-aisiais įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime, nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Kazimira Prunskienė išrinkta partijos pirmininke. 2008-ųjų Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi – partija neįveikė 5 proc barjero, reikalingo norint patekti į parlamentą, o vienmandatėse apygardose gautos trys vietos Seime.

Pirmosios premjerės pareigas ėjusi K. D. Prunskienė siekė tapti ir pirmąją Lietuvos prezidente moterimi. 2004-aisiais ji dalyvavo prezidento rinkimuose. Pirmajame jų ture politikę lydėjo sėkmė ir ji, kartu su Valdu Adamkumi, pateko į antrą turą.

Tiesa, antrasis turas jai prezidentės posto neatnešė. Surinkusi 46,66 proc. rinkėjų balsų ji liko antra ir šalies vadovo postas antrą kartą buvo patikėtas V. Adamkui.

Siekti prezidentės posto ji bandė ir 2009-aisiais. Tuomet nepriklausoma kandidate buvusi K. D. Prunskienė liko penktoji ir rinkimus pirmajame ture laimėjo Dalia Grybauskaitė.

„Imčiau keisti Vyriausybės politiką, kad ji būtų pastatyta ne ant galvos, bet ant kojų. Kad būtų skatinamas ūkis, vartojimas, tobulinama infrastruktūra, nes dabar viskas yra priešingai”, – po 2009-ųjų metų rinkimų paklausta, kokių darbų būtų ėmusis, jei būtų tapusi prezidente, sakė K. D. Prunskienė.

Tris vaikus užauginusi K. D. Prunskienė iš politikos pasitraukė 2012-aisiais. Tuomet vasario 26-ąją, per jos gimtadienį, politikę ištiko insultas. Atvykę jos pasiimti į šventę, K. D. Prunskienę artimieji rado sukniubusią. Jai buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija, politikę buvo ištikęs dešinės pus