Mirus artimajam galima gauti daugiau nei 5 tūkst. eurų: paaiškino, kam priklauso išmoka

Mirus artimajam šeimą užgriūva ne tik emocinis skausmas, bet ir finansiniai rūpesčiai. Laidotuvės gali pareikalauti nemažai pinigų, o mirus šeimos maitintojui pragyventi gali tapti dar sunkiau. Kai kuriais atvejais darbuotojams mirus artimajam gali būti skiriama ir materialinė pašalpa iš darbovietės.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad tokia išmoka nėra privaloma visiems darbdaviams. Nuo darbovietės tipo ir joje galiojančių taisyklių priklauso, ar darbuotojas gali tikėtis finansinės pagalbos.

Naujienų portalui TV3.lt į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „NOOR“ teisininkė Guoda Tiškaitė. Ji pasidalijo svarbiausiomis įžvalgomis apie išmokas mirus artimajam.

Ar išmoka mirus artimajam yra privaloma?

Pašnekovė pasakojo, kad šiuo metu įstatymai nenustato nei privačiame, nei viešajame sektoriuje veikiančio darbdavio pareigos mokėti darbuotojui išmoką jo artimojo mirties atveju.

Vis dėlto tokia darbdavio pareiga, kaip geros valios ir solidarumo su darbuotoju išraiška, kartais būna įtvirtinta darbo apmokėjimo sistemoje, darbo tvarkos taisyklėse, kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje.

„Jei šiuose dokumentuose tokia išmoka nėra numatyta, darbdavys ją gali skirti savo sprendimu“, – pasakojo G. Tiškaitė.

Teisininkė nurodė, kad privačiame sektoriuje veikiantis darbdavys pats sprendžia, ar darbuotojams bus teikiama finansinė parama artimojo mirties atveju ir kokio dydžio ji bus.

Tuo metu biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomas kitoks teisinis reguliavimas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas numato, kad tais atvejais, kai dėl artimojo mirties darbuotojo materialinė būklė tampa sunki, jam gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

2026 metais minimali mėnesinė alga siekia 1153 eurus, todėl didžiausia galima suma sudarytų 5765 eurus.

„Tačiau tai nereiškia, kad darbdavys turi pareigą visais atvejais darbuotojams išmokėti maksimalaus galimo dydžio pašalpą. Konkrečios išmokos mokėjimo sąlygos bei dydžiai gali būti nustatyti įstaigos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje.

Tuo atveju, jei šie dokumentai paramos skyrimo tvarkos nedetalizuoja, sprendimą dėl materialinės pašalpos skyrimo ir jos dydžio turėtų priimti įstaigos vadovas“, – nurodė ji.

Giminystės ryšiai ir išmokos dydis

Pasidomėjus, koks giminystės ryšys suteikia teisę į išmoką, teisininkė nurodė, kad privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų teisė į darbdavio materialinę paramą artimojo mirties atveju gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose dokumentuose.

Todėl juose turėtų būti nurodyta, kurių asmenų mirties atveju darbuotojui gali būti skiriama išmoka.

„Tuo tarpu biudžetinių įstaigų darbuotojams yra taikomas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.

Jis teisę į išmoką artimojo mirties atveju sieja su darbuotojo artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių) brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti biudžetinės įstaigos darbuotojai, mirtimi“, – pasakojo ji.

Kalbėdama apie išmokų dydžius, G. Tiškaitė nurodė, kad biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmoka. Vis dėlto tai yra didžiausia galima suma. Atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, darbdavys gali skirti mažesnę išmoką arba jos visai neskirti.

Reikšmingomis aplinkybėmis gali būti įstaigos finansinė būklė, darbuotojo ryšys su mirusiu asmeniu, darbuotojo materialinė padėtis ir kitos aplinkybės.

Tuo tarpu privačiame sektoriuje veikiantys darbdaviai iš esmės gali skirti bet kokio dydžio išmokas, nes įstatymai nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus galimo tokios išmokos dydžio, jei tokia parama skiriama darbdavio sprendimu ar pagal įmonėje nustatytą tvarką.

Taigi, iki 5765 eurų materialinė pašalpa gali būti skiriama biudžetinių įstaigų darbuotojams, tačiau konkreti suma priklauso nuo aplinkybių ir įstaigoje nustatytos tvarkos.