Naujas kainų šokas Lietuvoje: gyventojus ragina ruoštis (5)

Šiemet Lietuvoje gyventojų laukia įvairūs iššūkiai – infliacija, darbo užmokesčio pokyčiai ir būsto rinkos tendencijos. Prognozuojama, kad infliacija, būsto sandorių skaičius ir kainos kils, tačiau perkamoji galia išliks stabili.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 5,5 proc., o 2027 m. sulėtės iki 3 proc.

Ji pažymi, kad nors šiuo metu didžiausią spaudimą kainoms daro pakilusios degalų kainos ir Lietuvai būdinga ilgalaikė aukšta paslaugų infliacija, dabartinė situacija yra kur kas stabilesnė nei ankstesnės krizės metu.

„Žemės ūkis yra itin energetiškai intensyvus sektorius: energija būtina nuo lauko iki parduotuvės lentynos. Dyzelinas, kurio kainos jautriausiai sureagavo į įsiplieskusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, naudojamas žemės ūkio technikai, energija reikalinga produkcijos džiovinimui, perdirbimui, šaldymui ir transportui“, – pasakoja ekspertė.

Anot jos, kai kyla naftos kainos, brangsta logistikos ir perdirbimo procesai, o tai didina galutinių maisto produktų savikainą ir tampa maisto žaliavų infliacijos katalizatoriumi.

„Jeigu energetikos šokas sutampa su kitais veiksniais, pavyzdžiui, prastesniu derliumi, pasaulinės krizės rizika dar labiau padidėja“, – priduria I. Genytė-Pikčienė.

Nepaisant to, ji patikina, kad Europa šiuo metu yra atsparesnė, o elektros kainos regione išlieka gerokai stabilesnės nei 2022 m.

Atsako, kas kompensuos aukštesnę infliaciją

Vidutinis darbo užmokestis šiais metais augs 8,2 proc., o 2027 m. – 6,8 proc., prognozuoja specialistė.

Jos teigimu, nominalios pajamos ir toliau didėja sparčiau nei kainos, todėl gyventojų perkamoji galia nemažėja.

„Tai padeda amortizuoti išorinių šokų poveikį vartojimui ir vidaus ekonomikos aktyvumui,  tačiau kol kas nematome ženklų, kad gyventojai reikšmingai keistų savo vartojimo elgseną“, – išskiria ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad darbo rinkos situacija išlieka stabili ir vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., o 2027 m. – 7,2 proc.

„Vis dėlto nedarbo rizikas didina išaugęs neapibrėžtumas. Energetikos krizė ir platesnis sąnaudų šokas, geopolitinės įtampos, dirbtinio intelekto skvarba į kasdienius verslo procesus bei aukštesnis nei kitose šalyse darbo kaštų spaudimas – tai aplinkybės, kurios gali keisti darbdavių elgseną ir paklausą samdai“, – akcentuoja ekonomistė.

Anot jos, defliaciniai procesai nutinka, kai yra trūkumų ekonomikoje, nes įprastai kainos krenta tuomet, kai nėra paklausos, gyventojai nevartoja ir visi ateitį vertina niūriai.

Atskleidė būsto rinkos tendencijas

I. Genytė-Pikčienė atskleidžia, kad šiemet vis dar stebima vis dar aktyvi nekilnojamojo turto rinka, o būsto sandorių skaičius didesnis nei prieš metus. 

Pasak jos, per penkis šių metų mėnesius sudarytų būsto sandorių skaičius nenusileidžia pernykščiams rezultatams, o būsto kainų indeksai kyla dviženkliais tempais.

Registrų centro duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį būstas buvo 13,8 proc. brangesnis nei pernai.

Lietuvos Banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Daumanto Skinkio teigimu, rinkos aktyvumą lemia senesnės statybos būsto įsigijimai, tačiau investicinio būsto paklausa taip pat yra stabili.

Anot jo, 2023 m. Vilniuje ir likusioje Lietuvoje, senesnės statybos būstai sudarė atitinkamai 65 ir 82 proc. sandorių srauto, o 2025 m. pabaigoje jų dalis padidėjo atitinkamai iki 77 ir 86 proc.

„Šiemet būsto rinkos temperatūra palaipsniui vės. Tam įtakos jau turi paaštrėjusios išorės rizikos, nerimas dėl infliacijos bei išaugusios tarpbankinės palūkanų normos. Atsiėmusiųjų lėšas iš antros pensijų pakopos poveikis būsto rinkai bus itin ribotas.

Be to, įkaitusią gyvenamojo nekilnojamojo turto rinką Vilniuje vėsina balandį stebėta rekordinė būsto pasiūla“, – dalijasi I. Genytė-Pikčienė.