Palygino maisto kainas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse: lietuviams nėra ko skųstis? (2)

Vienose Europos šalyse pirkėjai už tą patį prekių krepšelį moka gerokai daugiau, kitur – mažiau, tačiau didesnės kainos ne visada reiškia didesnę finansinę naštą. Skirtingi atlyginimų lygiai, mokesčiai ir vartojimo įpročiai lemia, kad realus maisto įperkamumas Europoje labai skiriasi.

Tad kokios maisto kainos skirtingose ES šalyse ir kaip tarp jų atrodo Lietuva?

Lietuvoje maistas vienas iš pigiausių ES?

Palyginti skirtingų šalių kainas padeda „Eurostat“ maisto kainų lygio indeksas. Jame iš tokių pačių produktų susidedančio krepšelio vidutinė kaina visoje ES prilyginama 100 proc. arba, pvz., 100 eurų. Šis dydis yra didesnis ten, kur yra brangiau ir atvirkščiai. 

Taigi didžiausios maisto kainos ES yra fiksuojamos Liuksemburge, kur maistas yra 25,7 proc. brangesnis nei vidutiniškai ES (127,5 euro).

Taip pat viena iš brangiausių šalių ES yra Danija (119,3 euro). Vienos didžiausių maisto kainų ES taip pat yra fiksuojamos Airijoje (111,9 euro), Prancūzijoje (111,5 euro), Austrijoje (110,9 euro) ir Maltoje (110,9 euro).

Tuo metu pietryčių Europoje ir Vakarų Balkanuose maisto kainos yra mažiausios.

Pavyzdžiui, pigiausiai maistą ES perka rumunai (74,6 euro), slovakai (82,9 euro), lenkai (85,6 euro), bulgarai (87,1 euro) ir čekai (89 euro).

Lietuvoje maisto kainos yra vienos iš mažesnių ES. Krepšelis, kuris ES vidutiniškai kainuoja 100 eurų, Lietuvoje atsieina 99,4 euro, o tai reiškia, kad Lietuvoje maistas yra kiek pigesnis nei vidutiniškai ES.

Didesnės kainos nereiškia, kad įpirks mažiau?

Nepaisant to, kad kai kuriose šalyse maisto kainos yra žemesnės nei ES vidutiniškai, šių šalių namų ūkiai dažnai maistui išleidžia nemažą savo biudžeto dalį. Visose ES namų ūkių išlaidose išlaidos maistas sudaro vieną iš didžiausių dalių – vidutiniškai apie 11,9 proc. 

Dažniausiai tai lemia pajamų ir darbo užmokesčio skirtumai.

„Eurostat“ duomenys rodo, kad kai kuriose Rytų ir Pietryčių Europos šalyse maistas sudaro daugiau nei 20 proc. namų ūkių išlaidų, o didesnes pajamas turinčiose šalyse ši dalis paprastai yra mažesnė nei 12 proc.

Tai reiškia, kad šalyse, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, pavyzdžiui, Danijoje, maisto kainos paprastai yra didesnės, tačiau gyventojai jam išleidžia mažesnę dalį savo pajamų.

Tuo metu šalyse, kuriose gyventojų pajamos yra žemos, maisto kainos paprastai yra mažesnės, bet jie išleidžia didesnę pajamų dalį pirkdami maistą.

Taip pat prie to prisideda ir mokesčių skirtumai, ypač pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Airija, taiko mažesnį arba net nulinį PVM tarifą maistui, o kitose, pavyzdžiui, Danijoje, maistui taikomas standartinis PVM tarifas.

Be to, „Eurostat“ maisto kainų lygis neatsižvelgia į namų ūkių pajamas, todėl duomenys neparodo, kiek maistas iš tiesų yra įperkamas skirtingų šalių gyventojams.

Pavyzdžiui, nors maistas Danijoje yra brangus, žmonės ten turi didesnes disponuojamas pajamas, todėl gali nusipirkti daugiau duonos.

Kai kurios prekės gali būti brangesnės

Kiek anksčiau „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozavo, kad ateityje kainos ES rinkoje turėtų suvienodėti. 

„Kadangi esame bendroje ES rinkoje, ilgainiui kainų supanašėjimas yra užprogramuotas. Dar labiau jį stiprina augantis internetinės prekybos populiarumas, kuriam negalioja sienos. Artėjant darbo kaštų Lietuvoje lygiui link ES vidurkio ilgainiui prisivys ir vis dar žemesnės paslaugų kainos“, – komentavo specialistė.

Tuo metu nagrinėjant maisto ir nealkoholinių gėrimų kainas matyti, kad Lietuva tik šiek tiek pralenkia ES vidurkį, tačiau, kaip pažymi I. Genytė-Pikčienė, reikėtų pasidžiaugti, kad vidutinio vartojimo maisto prekių krepšelio kaina nėra didesnė nei vidutiniškai ES. 

„Pavyzdžiui, duonos ir grūdų prekės vidutiniškai 4,9 proc. brangesnės, nei ES vidurkis, pieno, pieno produktų, sūrių ir kiaušinių kategorija brangesnė 13,9 proc.,  aliejus ir riebalai – net 21 proc.

Pigesnė nei vidutiniškai ES išlieka mėsa, žuvis ir jų gaminiai, labai panašios į ES vidurkį vidutinės daržovių ir vaisių Lietuvoje kainos“, – nurodė ekonomistė.

Anot jos, aukštesnes kai kurių maisto prekių grupių kainas Lietuvoje lemia keletas persipynusių priežasčių.

„Pirmiausia, žinoma, maža Lietuvos rinka ir ribotas masto ekonomijos išlošis, palyginti su didelėmis šalimis, kur gerokai didesnių pardavimų apimtys leidžia nuspausti tam tikras eilutes savikainos struktūroje.

Antra, reikšmingas pastarųjų metų sąnaudų spaudimas: Lietuva itin išsiskiria pagal darbo kaštų augimą, įtakos turėjo ir energetikos bei kuro kainų svyravimai“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Specialistė pažymėjo, kad prie maisto kainų prisideda ir vietinė maisto tiekimo grandinių specifika bei derybinės galios pridėtinės vertės grandinėje skirtumai. Galiausiai, Lietuvoje, palyginti su kai kuriomis kitomis ES valstybėmis, taikomas nelengvatinis 21 proc. PVM tarifas maistui.

Kitąmet numato brangimą

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) prognozuoja, kad artimiausiu metu numatomas grūdų supirkimo kainų stabilumas, tad tikėtina, kad kitąmet stabilios išliks ir iš jų gaminamų prekių kainos.

„Tikėtina, kad stabilios išliks ir duonos bei kitų grūdinių produktų gamintojų didmeninės kainos, nes nėra pagrindo pagrindinių žaliavų brangimui, o kitos gamybos sąnaudos pastaruoju metu nesikeičia.

Todėl galima daryti prielaidą, kad, esant stabilioms žaliavų ir gamintojų kainoms, duonos ir kitų grūdinių produktų mažmeninės kainos artimiausiu laikotarpiu neturėtų didėti“, – nurodė ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė

I. Jankauskienė pridėjo, kad, 2026 m. susiklosčius palankioms gamtos sąlygoms ir esant geram derliui, galėtų atpigti obuoliai.

„Šiemet, spalio mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, jų supirkimo kaina buvo didesnė 74 proc., o mažmeninė – 35 proc.“ – atkreipė dėmesį ji.

Tuo metu šviežių supakuotų kiaušinių kainos artimiausiu laikotarpiu turėtų išlikti aukštos, nes didelę jų paklausą ES rinkoje, anot I. Jankauskienės, lemia sunkesnis paukščių gripo sezonas nei pernai.

„Tikėtina, kad ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai žiemos mėnesiais gali dar šiek tiek pabrangti. Tolesnės kainų tendencijos priklausys nuo situacijos Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse“, – pastebėjo specialistė.

Ji pridūrė, kad dėl didėjančio vištienos importo iš trečiųjų šalių, galima tikėtis žemesnių vištienos kainų, jei ši tendencija išsilaikys.

„Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc. (EK duomenys)“, – nurodė I. Jankauskienė.

Didesnė pasaulinė žalio pieno pasiūla ir intensyvi konkurencija tarp didžiųjų pieno produktų eksportuotojų šalių šiemet lėmė kai kurių pieno produktų kainų mažėjimą, todėl jo galima tikėtis ir kitąmet.

Anot ŽŪDC, ypač ryškiai mažėjo didmeninės sviesto kainos.

„Vidutinė didmeninė ES sviesto kaina šių metų spalį siekė 5,76 Eur/kg (be PVM) ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji toliau reikšmingai mažėjo ir siekė 5,42 Eur/kg.

Per pastarąją (gruodžio 2 d.) pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ sesiją sviesto kaina, palyginti su ankstesne sesija, sumažėjo net 12,4 proc.“ – dalijosi ji.

Šių pokyčių poveikis Europos rinkai atsispindi su tam tikru vėlavimu, todėl artimiausiu metu, tikėtina, didmeninės sviesto kainos Lietuvoje dar šiek tiek mažės, tačiau, ar ši tendencija atsispindės mažmeninėse kainose, prognozuoti sudėtinga.

Pavyzdžiui, 2025 m. spalį vidutinė gamintojo / didmeninė sviesto (82 proc. rieb., 170–200 g pakuotė) kaina Lietuvoje buvo 6,53 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 7,30 Eur/kg, nors mažmeninė to paties sviesto kaina padidėjo 0,76 proc. – iki 14,63 Eur/kg.