„Papjausiu, supjaustysiu”: vienoje Kauno mokyklų – siaubingas vaiko elgesys (1)

Vienoje Kauno mokyklų vaikai ir jų tėvai pasakoja patiriantys siaubą – tik į mokyklą žengę pirmokai patiria stresą ne tik dėl pokyčių jų gyvenime, bet, tėvų teigimu, patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą iš klasės draugo.

Į naujienų portalą kreipėsi Vanesa, savo dukrą vedanti į Kauno Vaišvydavos mokyklą. Ji pasakoja, kad išgyvena labai sunkų laikotarpį dėl dukros patiriamo smurto mokykloje, kuris, nepaisant visų institucijų ir kitų veiksmų, vis tiek tęsiasi.

Anot moters, dukra klasėje patiria fizinį ir psichologinį smurtą, situacija yra pasikartojanti, o smurtaujantis klasiokas grėsmę kelia ne tik jos dukrai, bet ir kitiems klasės draugams.

„Bandžiau visus oficialius kelius: kalbėjausi su mokytojais, vadovybe, kreipiausi į Vaiko teises ir net policiją. Deja, smurtas tęsiasi“, – guodžiasi mama.

Papasakojo, kaip smurtaujama prieš jos dukrą

Vanesa pasakoja, kad viskas prasidėjo mokslo metų pradžioje, dar rugsėjo mėnesį. Anot jos, berniukas smurtauja kiekvieną dieną, tiek psichologiškai – įvairiai grasindamas, gąsdindamas ir panašiai, tiek ir fiziškai – stumdydamas, mušdamasis ir t.t.

„Smurtaujantis vaikas išsirenka po auką, yra net trys vaikai, kurie ištisai kenčia, o tas smurtas vyksta kiekvieną mielą dieną. Vaikas išsikarpo iš popieriaus peilį ir grasina: „Papjausiu! Supjaustysiu!“ Taip pat liniuotę kiša prie gerklės ir rėkia, kad papjaus, sudoros“, – pasakoja mama.

Ji priduria, kad tokių incidentų ne vienas ir ne du, mat berniukas kelia ranką prieš jos dukrą sistemiškai – pertraukų metu prieina ir stumdosi, mušasi.

„Buvo kreiptasi į policiją, parašytas pareiškimas, bet tą pačią dieną, tas pats berniukas per kitą pertrauką dukrą paėmęs už rankos tempė per visą koridorių.

Viskas užfiksuota kamerų, ir pas direktorę, ir mamai pasakyta, bet kas svarbiausia, kai taip tempė mano dukrą jos sūnus, ji visą laiką buvo šone, matė tą situaciją. Kas keista, nes šiaip turėjo sustabdyti, bet tai buvo leidžiama toliau vykti“, – nurodo Vanesa.

Anot jos, berniuko mama tokius sūnaus poelgius traktuoja kaip draugiškus žaidimus, jo elgesį toleruoja ir nemato jame nieko blogo.

Taip pat Vanesa pasakoja, kad skriaudiko mama nesivėlė į jokias diskusijas nei su kitų vaikų tėvais, nei su mokyklos specialistais.

„Ji visiškai atsiribojo, mokykla taip pat siūlė psichologų pagalbą mamai, vaikui, bet ji atsisako. Jai buvo siūlyta keisti mokyklą, bet mama kategoriškai atsisako bet kokios pagalbos“, – aiškina mergaitės mama.

„Leidžiu dukrą į mokyklą ir žinau, kad ją muša, kad ji verks“

Mergaitės mama pasakoja, kad be mokyklos pagalbos siūlymo berniuko šeimai, dar mokykla bando spręsti situaciją padidinant darbuotojų kiekį klasėje.

Vis dėlto, jos teigimu, niekas nesikeičia, vaikai vis tiek patiria smurtą, o kitų klasės vaikų tėvai nebežino ko griebtis.

„Reikia pagalbos ir kitiems vaikams, prie vieno vaiko automatiškai negali niekas išbūti ir tas vaikas tiesiog per pamoką pakyla ir eina prie vaikų, gąsdina juos. 

Paskutinį kartą prieš savaitę, ketvirtadienį, jis per pamoką vėl buvo pakilęs ir pradėjęs grasinti mano dukrai, sakydamas: „Nesakyk mamai, kad aš tave mušu“. Vis tiek jis elgiasi taip pat, niekas nesikeičia“, – sako ji.

Vanesos teigimu, taip pat ir kita klasiokės mama kreipėsi į policiją, vaikų teises ir net ministeriją, o pareiškimų ir pagalbos prašymų iš šios klasės tėvelių yra daugybė, tačiau vis tiek niekas nepadeda.

„Aš kiekvieną dieną leidžiu dukrą į mokyklą ir žinau, kad ją muša, kad ji verks. Ji ką tik pradėjo mokyklą ir va taip tenka su ašaromis kasdien kovoti“, – nuogąstauja moteris.

Tiesa, po jos kreipimosi į vaikų teises, šios jau buvo apsilankiusios Vanesos šeimoje – apklausė ją, vyrą ir dukrą. Po kiek laiko mama gavo jų atsakymą, kad yra užfiksuotas ir pripažintas vaiko teisių pažeidimas bei pradėtas tyrimas.

Anot Vanesos, jai buvo nurodyta, kad vaikų teisės susisieks su minimo kitus vaikus skriaudžiančio vaiko šeima ir mokykla, tačiau naujos informacijos dar nėra gavusi.

Mokykla pateikė atsakymą

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi ir į Kauno Vaišvydavos mokyklą. Ugdymo įstaigos direktorė Deimantė Kudirkienė pateikė atsakymą, kokių priemonių imamasi, stengiantis užtikrinti vaikų saugumą ir išspręsti kilusią situaciją.

„Ugdymo įstaiga yra parengusinetinkamo elgesio sprendimų eigos algoritmą ir juo yra vadovaujamasi. Mokytojams, mokinio padėjėjoms bei tėvams paruoštos rekomendacijos dėl elgesio su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, sudaryta galimybė esant poreikiui vaikui ugdytis kitoje, ramioje aplinkoje. Tuo tikslu mokykloje įrengtas nusiraminimo kambarys.

Ugdymo proceso metu, pagal galimybes dalyvauja švietimo pagalbos specialistai, o pertraukų  metu specialistai padeda budinčiam mokytojui. Rengiami vaiko gerovės komisijos posėdžiai, kurių metu sprendžiami kylantys iššūkiai“, – nurodo mokyklos direktorė.

Anot jos, papildomai yra sudarytas budinčių švietimo pagalbos specialistų sąrašas, kurie operatyviai teikia pagalbą tiek mokiniams, tiek mokytojams, kai yra pastebimas mokinių netinkamas elgesys.

„Minimu atveju, mokiniui yra parengtas socialinių ir mokymosi įgūdžių stiprinimo planas, juo vadovaujamasi ugdymo procese“, – paaiškina D. Kudirkienė.

Į procesą įsitraukė vaikų teisės – nurodė savo pastebėjimus

Kaip nurodė skriaudžiamos mergaitės mama, net kelių klasės vaikų tėvai kreipėsi į vaikų teises dėl susidariusios situacijos. Naujienų portalas tv3.lt taip pat užklausė vaikų teisių atstovų apie konkretų atvejį ir jo aplinkybes.

Visų pirma Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė atkreipė dėmesį, kad kiekvienas vaikas turi teisę būti ugdomas, lankyti mokyklą, ten susirasti draugų. Anot jos, susidūrus su iššūkiais, geriausią sprendimą tiek konkrečiam vaikui, tiek vaikų grupei visada galima rasti.

„Be abejo, tai pareikalauja mokyklos bendruomenės, tėvų bei specialistų individualaus požiūrio, kantrybės, empatijos. Šiuo konkrečiu atveju, abejų vaikų tėvai aktyviai bendradarbiauja su mokykla ir su vaiko teisių gynėjais, yra įsitraukę, priima pagalbą.

Itin svarbu, jog sutaptų mokyklos bei tėvų požiūris į susiklosčiusią situaciją. Tai gali padėti išspręsti sunkumus greičiau bei užtikrinti sklandų ugdymosi procesą klasėje – todėl kreipėmės į Švietimo skyrių, Savivaldybę dėl pagalbos pasirūpinant visų suinteresuotų pusių dialogu“, – teigia A. Vežbavičiūtė.

Vaiko teisių apsaugos atstovė sako, kad tikrai pasitaiko situacijų, kaip ir šiuo atveju, kai vaikai bando skriausti vieni kitus ar kitaip trikdyti ugdymo procesą, todėl yra svarbu išnaudoti visas galimas priemones padėti tiek skriaudžiamam, tiek ir netinkamai besielgiančiam vaikui ir jo šeimai bei užtikrinti kitų vaikų teisę ugdymo įstaigoje jaustis saugiems, netrukdomiems mokytis.

„Savaime suprantama, kad išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai tikisi, kad jis bus saugus ir tinkamai ugdomas. Kiekvienos ugdymo įstaigos uždavinys – apsaugoti vaikus nuo smurto, stabdyti netinkamą elgesį, inicijuoti pagalbos vaikams ir jų tėvams teikimą, pavyzdžiui, mokyklos vaiko gerovės komisijos metu identifikavus iššūkius, sunkumus, atitinkamai sudaromas pagalbos vaikui planas“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Pasak jos, jei reikalingos paslaugos, kurių mokykla negali suteikti, gali būti organizuojama savivaldybės vaiko gerovės komisija ir joje sudaromas kitų paslaugų planas.

Tuo atveju, jeigu vaiko tėvai susiduria su ugdymo įstaigos nepakankamu ar netinkamu veikimu, anot specialistės, jie turėtų kreiptis į ugdymo įtaigos steigėją, paprastai tai švietimo skyriai savivaldybėse, informuojant apie situaciją, prašant imtis veiksmų bei apie juos informuoti, pavyzdžiui, raštu.

„Svarbu žinoti ir tai, kad pagalba visada reikalinga ne tik nukentėjusiam vaikui, bet ir netinkamai besielgiančiam. Pavyzdžiui, gali būti, kad vaiko netinkamo elgesio priežastys susijusios su jo aplinkoje esančiais arba raidos arba įtraukties iššūkiais ir pan. Tokie atvejai reikalauja įsigilinimo ieškant tinkamų būdų padėti vaikui ir šeimai bei vaiką supančios aplinkos supratimo ir palaikymo.

Įprastai vaiko teisių gynėjai, gavę informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka vaiko situacijos vertinimą, pabendrauja su vaiku, jo tėvais, vertina gautą informaciją iš ugdymo įstaigos ir kt. ir tuomet priima vaikui geriausią sprendimą.Pokyčiai ne visada gali būti greiti, visgi tikimės geriausio“, – pabrėžia A. Vežbavičiūtė.