Pernai dėl karinės prievolės vengimo administracines baudas gavo per 14 tūkst. jaunuolių

Dalis į privalomąją karinę tarnybą pašauktų jaunuolių bando nuo jos išsisukti. Praėjusiais metais per 14 tūkst. jaunuolių gavo administracines baudas už karinės prievolės vengimą. Pasak karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno, dar 5 taikyta baudžiamoji atsakomybė.

„Penki su baudžiamąja atsakomybe, buvo inicijuota virš 450 ikiteisminių tyrimų. Baudos yra nuo 500 eurų iki kelių tūkst. eurų. Tos baudos yra didelės ir svarbiausia, kad taikoma baudžiamoji atsakomybė, nebe administracinė“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Balčiūnas.

„Pagrindinė priežastis – tarnybos vengimas. Jeigu administracinės priemonės nebepaveikia jaunuolio, tai, pritaikius administracines priemones, esame priversti imtis kitų priemonių“, – pridūrė jis.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus teigimu, metų pradžioje jaunuoliai aktyviai reaguoja ir klusniai vykdo nurodymus. Visgi, pasak jo, metų eigoje, dalis jų pamiršta, kad buvo pašaukti.

„Tas skaičius tikrai yra didelis, į jį įeina ir tie, kurie buvo net kelis kartus bausti. Būna įvairių situacijų, kartais žmonės ir pamiršta. Kartais priežastys būna tikrai rimtos, tada mes jų nebaudžiame, svarbu susisiekti ir paaiškinti“, – kalbėjo A. Balčiūnas.

Anot jo, tokiais atvejais bandoma su jaunuoliais susisiekti kontaktiniais duomenimis, prireikus kreipiamasi į Registrų centrą. Nepavykus, siunčiamas laiškas registruotu paštu. Pasak A. Balčiūno, jei jaunuoliai neatsiliepia ir šiais atvejais, tenka imtis teisinių instrumentų.

ELTA primena, kad šiemet į šauktinių sąrašą įtraukta per 27 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).

Karo prievolininkų sąrašo sudarymas loterijos principu šiemet gali būti paskutinis, nes jau pavasario sesijoje Seimas spręs dėl Karo prievolės reformos projekto.

Pagal Seime registruotą projektą siūloma mažinti šaukiamųjų amžių ir į tarnybą įtraukti 18–21 m. karo prievolininkus. Numatoma ir daugiau pokyčių – privalomoji pradinė karo tarnyba nebegalėtų būti atidedama, į ją būtų kviečiami kariuomenėje trūkstamas specialybes aukštosiose mokyklose baigę jaunuoliai bei atsirastų galimybė trumpinti tarnybos laiką.

Skaičiuojama, jog tokie pokyčiai leistų padidinti kasmet šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. Tam reikėtų Lietuvoje reikėtų įkurti dar keturis batalionus su kariniais miesteliais – skaičiuojama, jog šaliai tai kainuotų mažiausiai 500 mln. eurų. Infrastruktūrai tokiam projektui sukurti prireiktų 5–6 metų, sako Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Visgi šaukimo reformą pasiūlę konservatoriai tikisi su kitomis parlamentinėmis partijomis taip pat sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.