Perskaičiusi Irūnos Puzaraitės žodžius nutarė nebetylėti: „Pasakysiu visiems“

„Skaičiau Irūnos Puzaraitės-Čepononienės interviu sunkiai sulaikydama ašaras – širdis dainuoja matant, kaip žmonės puoselėja savo santykius, meilę ir šeimą, nes daugeliui to vis dar trūksta“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Ineta.

Aštuoneri metai santuokoje, matant, kas dabar dedasi aplink, yra daug – gera, kad ne visi vaikosi mados jei tik kas blogai iškart skirtis.

„Pasakysiu visiems“

Irūna iš tiesų dar tokia jauna moteris, dar visas gyvenimas jai prieš akis, bet ji kalba taip nuoširdžiai ir taip atvirai – tai daryti išdrįsta ne visi. Aš irgi išdrįsiu, dabar tai pasakysiu visiems viską, ką galvoju. Nebūtina su manimi sutikti, bet gal bent susimąstyti ir perpurtyti savo santykių kerteles visai geras priminimas.

Nekalbėsiu apie tobulus santykius, nes tokių paprasčiausiai nėra. Faktas, kad, kaip ten sako, nėra namų be dūmų – raskit jūs man bent vieną porą ar sutuoktinius, kurie nepasikibirkščiuoja, nepalaido kokių replikų, ypač, kai esi išsunktas po ilgos dienos. Net ir darniausiose šeimose to būna, sakykit ką norit.

Bet viena jos mintis išvis viską vainikavo – kad vyras iš jos išmoko gilesnių vertybių, kad laimė statoma ant šeimos ramybės ir pykčiai nieko neišsprendžia, apie viską reikia kalbėtis ir tada liks vis mažiau vietų pykčiams.

Ir, aišku, pakalbėjus ne tik pro vieną ausį įleisti, pro kitą išleisti, bet ir reaguoti į pastebėjimus – vienas kito pagalba žmonės tobulėja, išgirsta tai, ko patys kartais nepastebi, nes neturime kažkokių super galių pamatyti save iš šono, nors to tikrai reikia.

Čia tikrai pavyzdys, kad santuokoje žmonės vienas kitą turi papildyti, tada ir patys asmeniškai tobulėjame, ir santykiai nevaro į neviltį. Niekas nesako, kad reikia visiškai pamesti save, atsisakyti kažko, kas patinka, kad tik įtiktum ir būtum patogus kitam – tokie santykiai tikrai niekur neveda.

Jau nuvalkiotas pasakymas, bet iš tikrųjų santykiai yra darbas, darbas ir dar kartą darbas. Net ne bandant pakeisti kitą ar kažkaip jį paversti tokiu žmogumi, kokio norėtume, bet su savimi, nes viskas priklauso nuo mūsų požiūrio, brandumo, bendrai supratimo.

Reikia sudėlioti visus taškus ant i, kad vis tik palaikymas, santarvė, komunikavimas, kaip ir kompromisų ieškojimas yra gerų, ilgamečių santykių paslaptis. O galiausiai, kaip ir sakė Irūna, bėgant metams žmonės supanašėja, apsišlifuoja ir darbo reikia vis mažiau, belieka džiaugtis anksčiau įdėto darbo rezultatais.

Autorius: skaitytoja Ilona