Po gimtadienio šventės – šokiruojantis prašymas: jeigu tai tiesa, iš karto mane nušaukite

Visą gyvenimą labai draugiškus santykius palaikiusių brolių likimas susiklostė tragiškai: vienas buvo palaidotas, o kitas – uždarytas į kalėjimą. Tai, kas įvyko po vieno jų sutuoktinės gimtadienio šventės, iki šiol sunku suvokti: naktį pamanęs, jog į namus įsibrovė nusikaltėlis, vienas brolis jį užpuolė iš po pasalų ir nužudė suduodamas daugybę smūgių kirviu.

„Tik tada, kai atvažiavo policija ir ėmė ieškoti žmogaus, kuris įsibrovė į mūsų namus, supratau, kad kažkas yra ne taip, nes jie niekur nerado mano brolio – net nenorėjau apie tai galvoti, policininkams pasakiau, jog mane čia pat nušautų, jei namuose guli ne įsibrovėlio, o brolio lavonas“, – po tikru siaubu virtusio gimtadienio kalbėjo Klaipėdoje gyvenantis 66 metų Sergejus Puškariovas.

Suvokti, kad užmušė savo 59 metų brolį, vyras negali iki šiol: „Aš tik norėjau apsaugoti savo žmoną, nes tada pagalvojau, kad į namus įsibrovė nepažįstamas žmogus, kuris ją gali nužudyti“.

Už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (policijos pareigūnai nustatė1,72 promiles) anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjęs S. Puškariovas buvo pasiųstas į kalėjimą – teisėjai nusprendė, jog anksčiau neteistas pensininkas už grotų turės praleisti 8 metus.

„Nors S. Puškariovo asmenybę charakterizuojantys duomenys jį apibūdina teigiamai, tačiau duomenys, apibūdinantys pačią nusikalstamą veiką, nerodo mažesnio jos pavojingumo – nukentėjusysis nužudytas suduodant 19 smūgių kirviu į galvą ir kitas kūno vietas“, – paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį priėmę teisėjai.

Ši šeimos tragedija nutiko Klaipėdos rajone, Derceklių kaime esančioje sodų bendrijoje, kurioje su beveik 40 metų kartu gyvenančia žmona S. Puškariovas atvažiuodavo gyventi vasaros metu. Taip ir buvo tądien, kai jie sodų bendrijoje nutarė atšvęsti jos gimtadienį.

„Žmonos gimtadienis buvo darbo dieną, todėl jį nutarėme perkelti į šeštadienį, – vėliau pasakojo baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pensininkas. – Prieš šventę pasikalbėjau su broliu, jis taip pat žadėjo atvažiuoti šeštadienį. Taip ir buvo – į sodybą atsivežėme pažįstamą virėją, kuri moka gražiai padengti stalą, ėmėme ruoštis šventei, į kurią atvyko giminės, pažįstami.“

Linksmybės vasarnamyje tęsėsi keletą valandų, o kai sutemo, svečiai ėmė skirstytis.

„Niekas neketino nakvoti, visi pasėdėjome, išgėrėme – moterys gėrė šampaną, vyną, o vyrai – stipresnius gėrimus, – pasakojo S. Puškariovas. – Apie 20.30 val. žmonės pradėjo skirstytis, sodyboje pasilikau aš, brolis, žmona ir mums talkinusi virėja. Dar truputį visi pasėdėjome, o paskui žmona nuėjo broliui pakloti lovą antrame aukšte, vėliau ir nurinko viską nuo stalo. Su broliu pasilikome pavėsinėje – beveik metus nesimatėme, norėjome pasikalbėti. Ir mes apie daug ką kalbėjomės, papasakojau, kaip sėjau pomidorus, ketinu išmesti paparčius, o brolis norėjo juos pasiimti ir pasisodinti. Mes kūrėme ateities planus, prieš tai mano anūkas, aš ir brolis žaisdami futbolą sulaužėme vartus, žadėjome juos patvarkyti… Su broliu sėdėjome, buvo labai gražus oras, gera nuotaika, dar šiek tiek išgėrėme, o paskui užsnūdau..“

Kai atsibudo, pavėsinėje S. Puškariovas neberado savo brolio, o šviesa buvo jau išjungta.

„Matyt, brolis išeidamas išjungė pavėsinėje šviesą, nusprendęs, kad šiek tiek pamiegosiu ir paskui pareisiu į namus, – pasakojo pensininkas. – Nežinau, kiek miegojau, gal valandą, o kai atmerkiau akis, aplinkui buvo tamsu. Ir kaip tik tuo metu pamačiau, kad laiptais į namus kyla žmogus be viršutinių rūbų, žmogus atrodė aukštas, stambus – jis tyliai atidarė duris ir užėjo į namą, bet jokio garso nebuvo. Nuo pavėsinės, kur sėdėjau, iki įėjimo į namą yra apie 15 metrų. Tada man į galvą šovė mintis, kad į namus įėjo nepažįstamas vyras ir nori nužudyti mano žmoną.“

Kodėl taip pagalvojo, vyras negalėjo paaiškinti.

„Tada atsikėliau ir išėjau iš pavėsinės, nežinojau, ką daryti, buvo vienintelė mintis, kad aš esu čia, lauke, žmona – antrame aukšte, o tarp mūsų – pašalinis žmogus, kuris įėjo į namą, – tęsė pasakojimą vyras. – Atidaręs namo duris įžengiau į koridorių, bet ten nieko nebuvo. Brolis turėjo miegoti antrame aukšte, o aš – pirmame aukšte, jame nieko nebuvo. Nebuvo laiko kažko paklausti, galėjau įjungti šviesą, nežinau, kodėl jos neįjungiau, gal pagalvojau, kad, jei įjungsiu šviesą, tuomet žmogus, kuris įėjo, supras, jog įėjau į vidų. Tada paėjau į priekį, kur yra virtuvė, ten taip pat nieko nebuvo, pagalvojau, kad įsibrovėlis pakilo į antrą aukštą, o čia – mano žmona.“

Vyras pasakojo, kad dar nuo rudens kampe buvo padėti įvairūs darbo instrumentai, todėl jis ištiesė ranką ir paėmė pirmą pasitaikiusį po ranka. Tai buvo mažas kirvukas.

„Išėjau į koridorių, atidariau duris, bet ten nieko nebuvo, todėl nuėjau link laiptų – buvo tamsu, šviesos nejungiau, be to, dar buvo užuolaidos nuo saulės, ir tada įvyko netikėtas susidūrimas – staiga priešais save pamačiau žmogų, – sakė S. Puškariovas. – Kai pamačiau žmogaus siluetą, vietoje veido buvo balta dėmė, nes veido nesimatė, čia buvo kažkoks instinktas, smegenys nespėjo pagalvoti ir aš sudaviau smūgius… Kiek, nežinau, vėliau apie tai daug galvojau, bet nežinau kas tai buvo, ar tai smūgis, ar tai kažkas mane stūmė ir nubloškė į sieną – į ją atsitrenkęs susmukau, man pasirodė, kad kažkas baisaus žengė link manęs… Tai buvo baimė, norėjau apginti gyvybę, nežinau, kiek sudaviau smūgių… Paskui kirvį numečiau, o gal šis iškrito iš rankų, nežinau… Tada išbėgau į lauką ir pašaukiau žmoną – pasakiau, kad į namą pateko nepažįstamas žmogus, reikia kuo skubiau kviesti policiją.“

Vyro sutuoktinė taip ir padarė, policijos ekipažas labai greitai atvažiavo į sodų bendriją. Užeiti į namus S. Puškariovas nedrįso – laukė, kol šie pažiūrės, kas nutiko.

„Pareigūnams pasakiau, kad į namą pateko svetimas žmogus ir, tikriausiai, norėjo nužudyti mano žmoną, dabar jis guli koridoriuje, – siaubingais prisiminimais dalijosi klaipėdietis. – Po to pareigūnai pažiūrėjo, o žmona paklausė, kur yra mano brolis. Nežinojau, sakiau, kad gali paieškoti, nes brolis nuėjo miegoti ir turi būti pirmame ar antrame aukšte. Jie švietė žibintuvėliais, bet ten nieko nebuvo. Tada supratau, kad kažkas ne taip, net nenorėjo apie tai galvoti, todėl policininkams pasakiau, kad mane čia pat nušautų, jei ten yra mano brolis…“

Netrukus ir paaiškėjo siaubinga realybė – S. Puškariovas kirviu mirtinai sužalojo savo brolį, kurį ir palaikė tariamu įsibrovėliu. Dar tą pačią naktį žudikas buvo uždarytas į areštinę, bet nepraėjus dviem paroms prokurorai nutarė jį paleisti į laisvę.

Apie tai, kas įvyko sodų bendrijoje, nužudytojo žmona sužinojo tik ryte, kai šiai paskambino S. Puškariovo sutuoktinė.

„Negalėjau patikėti, pagalvojau, kad juokauja, bet ji pasakė, kad taip jau yra“, – vėliau sakė našlė, kuri išvakarėse su sutuoktiniu buvo paminėjusi 29 bendro gyvenimo metų šventę.

Moteriai dar iki šiol suvokti, kas įvyko jos vyro brolio sodyboje.

„Nežinau, kad įvyko, nieko nemačiau, jau ir nesvarbu – vyro man niekas negrąžins, mano gyvenimas sugriautas – jis man buvo ir draugas, ir vyras“, – sakė nužudytojo sutuoktinė.

Ji neslėpė, kad jos sutuoktinis su broliu visuomet labai gerai sutarė, tarp jų nebūdavo jokių konfliktų, jie vienas kitam visą laiką padėdavo.

„Draugiškesnių brolių nesu mačiusi“, – prisipažino ji.

Kad brolių santykiai buvo labai geri, patvirtino ir S. Puškariovo sutuoktinė.

„Broliai visą laiką gražiai bendravo, su vyru esame vedę ir kartu gyvename apie 40 metų, per tą laiką, kiek žinau, broliai niekada nesipyko, taip buvo ir tą vakarą“, – sakė moteris.

Tragedijos naktį ji jau buvo užsnūdusi, kai staiga išgirdo riksmą: „Iš pradžių nesupratau, kur ir kas vyksta, pagalvojau, kad sapnuoju, bet paskui išgirdau šaukiant, jog „jis ėjo jus žudyti“. Nesupratau, kas vyksta, todėl pažadinau draugę ir pasakiau, kad apačioje kažkas įvyko, Sergejus rėkauja, jog kažkas ėjo mūsų žudyti… O paskui jis pasakė, kad kuo greičiau kviesčiau policiją.“

Vėliau ekspertai nustatė, kad S. Puškariovas savo broliui kirviu padarė mažiausiai 19 sužalojimų, šis nuo sužalojimų mirė iš karto.

„Nors S. Puškariovas tvirtino, kad brolį užpuolė jį palaikęs įsibrovėliu ir stengdamasis apsaugoti savo sutuoktinę, tačiau byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog joks realus pavojus nei nuteistajam, nei jo sutuoktinei nebuvo kilęs, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors pavojingus ar provokuojančius veiksmus, ar būtų grasinęs juos atlikti“, – nužudymo bylą išnagrinėję teisėjai nusprendė, kad S. Puškariovo neblaivumo būsena iš tiesų galėjo būti pagrindinė priežastis, dėl kurios jis neadekvačiai suvokė susiklosčiusią situaciją.

Pasak jų, nustatytas smurto intensyvumas, suduodant daugybinius smūgius į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, pasitelkus įrankį – kirvį, nesudaro pagrindo jo veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, juo labiau, jog iš paties S. Puškariovo parodymų matyti, kad jis įvykio aplinkybes prisiminė gana gerai ir gana aiškiai nurodė, jog pamatęs į namą einantį vyrą, nuėjo jam iš paskos, pasiėmė kirvį ir jį užpuolė.

„Kitaip tariant, nors nuteistojo neblaivumo būsena galėjo lemti apsirikimą, tačiau netrukdė suprasti savo veiksmų ir galėjimo juos valdyti“, – pabrėžė teismas.