Po skambučio prarado viso gyvenimo santaupas: jie tiesiog užvaldė mano telefoną, nieko negalėjau padaryti (2)

„Man paskambino ir užvaldė mano telefoną, aš jau nieko negalėjau padaryti“, – prisiminė aferistų apgautas Tautvydas. Jis – vienas iš dešimčių tarptautinės telefoninių sukčių grupuotės aukų. Nusikaltėliai vos per savaitę iš Lietuvos gyventojų sugebėjo išvilioti beveik 315 tūkst. eurų. Dabar nukentėjusieji atvirai papasakojo, kaip viskas įvyko.

Prokuratūra įsitikinusi, kad jiems pavyko identifikuoti du tarptautinės grupuotės narius. Kaltinimai stambiu sukčiavimu ir kitais nusikaltimais pateikti 30-mečiui baltarusui Vitaliui Gvazdzeskiui ir 20-mečiam ukrainiečiui Dmytro Manko.

Trečiadienį Vilniaus apylinkės teisme liudijo 5 aferistų aukos, iš viso nukentėjusiųjų byloje – 42 žmonės ir 2 įmonės.

Atviri nukentėjusiųjų pasakojimai, kaip jie prarado visus pinigus, padeda geriau suprasti, kodėl žmonės užkimba ant telefoninių sukčių kabliuko. Panašu, tai gali nutikti vos ne kiekvienam.

Neįtikėtinas sutapimas

Skirmantui 2024-ųjų gegužę kažkas atsitiko su elektroniniu paštu, jis nebegalėjo prisijungti prie „Gmail“. Vyras kreipėsi į kompiuterių meistrą, tačiau jis, kaip tyčia, buvo užimtas.

„Ir toks sutapimas, man skambina moteris, rusiškai sako, ji iš „Google“. Pradeda aiškinti, kad pas mane kažkoks virusas, bet ji greitai gali viską sutvarkyti“, – prisiminė Skirmantas.

Tuomet viskas vyko staigiai: vyrą ėmė gąsdinti, kad virusas ne tik paveikė jo elektroninį paštą, bet kelia grėsmę pinigams sąskaitoje, todėl sujungė su banko darbuotoja.

„Buvau kaip užzombintas, lyg užkalbėtas, nesupratau situacijos. Matėsi, kad dirba specialistai. Šnekėjau, galiausiai jie išmušė banko prisijungimus. Tada sako, mums reikalinga jūsų banko kortelė, atsiųsim jums naują, o seną jūs turit atiduoti, atvažiuos žmogus. Liepė įdėti kortelę į dėžutę, atvažiavo vaikinukas ir pasiėmė“, – pasakojo nukentėjusysis.

Teismo salėje Skirmantas atpažino kortelę atsiimti atvažiavusį vaikiną, jis parodė į D. Manko.

Tik po kiek laiko atsitokėjęs vyras patikrino savo sąskaitą, bet ten pinigų jau nebebuvo, dingo 5314 eurų.

„Ėjau į banką, bet jie man tik pasakė, mes nieko negalim padaryti, pinigai jau iškeliavo“, – sakė Skirmantas.

Perėmė telefoną

Panašiai į sukčių pinkles papuolė ir Tautvydas, jis kaip tik laukė skambučio iš banko, nes jam buvo kilę problemų.

„Man paskambino rusiškai kalbantis žmogus, prisistatė kaip „Google“ saugumo atstovas, sakė, užkrėstas mano telefonas ir galiu prarasti pinigus, tada sujungė su moterimi iš banko“, – prisiminė jis.

Kad būtų įtikinamiau, vyras sulaukė vaizdo skambučio, vaikinukas ekrane paaiškino esantis policijos pareigūnu ir liepė daryti viską, ką liepia bankas. Vyras klausydamas nurodymų įsirašė kažkokią programėlę.

„Po to ekranas nieko neberodė, tada aš jau nieko nejunginėjau, iš kitos pusės viskas buvo valdoma, – pasakojo Tautvydas. – Man paaiškino, kad pinigus reikės pervesti į atsarginę sąskaitą, taip jų neprarasiu. Kai pinigus pervedė, tada atėjo prašymai patvirtinti, kad dar paimčiau kažkokią paskolą. Tada man kilo labai daug įtarimų ir aš jų nebeklausiau. Jie baisiai dėl to supyko. Visą laiką jie mane gąsdino, šaukė, neleido savivaliauti ir jų neklausyti.“

Jis iškart susisiekė su banku, bet jie pasakė, padėti jau nebegali.

„Banke sakė, ne jų jurisdikcija“, – atsiduso 9200 eurų netekęs nukentėjusysis.

Apgavo mirštantį

Iš Edmundo sukčiams pavyko išvilioti 5290 eurų. Šiandien teisme liudijo jo žmona Danutė.

„Jis sirgo nepagydoma liga, gal dėl to iš jo buvo lengviau išvilioti pinigus. Po įvykio jo sveikata labai pablogėjo. Gydytojai sakė, toks didelis stresas pagreitino žmogaus mirtį, labai pagreitino“, – sakė ji.

Edmundas spėjo duoti parodymus bylą tyrusiems pareigūnams. Tada jis pasakojo, kad sulaukė skambučio dėl įsilaužimo į jo telefoną, tada jam liepė paspausti kažkokią per „Whatsapp“ atsiųstą nuorodą.

Sukčiai jam paaiškino, kad atvažiuos banko apsaugos darbuotojas, jam reiks atiduoti kortelę.

Kai po visko nuėjo į banką pasiklausti dėl naujos kortelės, tik ten darbuotoja jį paragino kreiptis į policiją, nes jis tapo sukčių auka.

Panašių istorijų Vilniaus miesto apylinkės teismas išklausys dar dešimtis.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas, imdavo jų vardu kreditus, atsidarydavo naujas sąskaitas ir panaudodavo jas pervesdami iš kitų asmenų išviliotus pinigus.

Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama kokia nors nemaloni žinia – apie neva įvykusį įsilaužimą į jų banko sąskaitą, jų vardu neteisėtai paimtą kreditą, įsilaužimą į socialinių tinklų paskyrą ir pažadama pagalba.

Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga sukčiavimo mastai. Per antrąjį šių metų ketvirtį iš gyventojų išviliota beveik 7 mln. eurų, skelbė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.